Žygis Pašto keliu – fotografijų albume

Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d. buvo pristatytas „Vagos“ ledykloje išleistas Gintaro Kaltenio fotoalbumas su tekstais “Senuoju pašto keliu-žirgais ir karietomis”. Puikios poligrafijos, 304 puslapių, gausiai iliustruotas nuotraukomis ir žemėlapiais, kurį papildo Violetos Palčinskaitės, Henriko Radausko, anykštėno Žilvino Prano Smalskaus poezijos posmai ir prancūzų rašytojo Onore de Balzako laiško kopija mylimai grafienei Evelinai Hanskai, kurį rašė keliaudamas per Lietuvą. Knygos pristatyme dalyvavo žygį senuoju pašto keliu Sankt-Peterburgas – Varšuva organizavusios viešosios įstaigos “Klajūnų klubas” vadovas Gintautas Babravičius, etnologas profesorius Limbertas Klimka, kelionių žurnalistas Gerimantas Statinis ir daug kitų keliautojų su lietuviškais žirgais gerbėjų. Renginį vedė menotyrinkas Saulius Pilinkus.

G. Kaltenis fotografas, keliautojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos geografų draugijos, Long Riders Guild narys dalyvavęs žygiuose su žemaitukais prie Juodosios jūros ir į Krokuvą. Jis – ne tik išskirtinis raitelis, bet ir gražiai rašantis. Po dviejų žygių buvo išleistos Gintaro Kaltenio knygos: „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros. 2000 kilometų istorijos“ ir „Valdovų meilės kelių. Žygis žemaitukais į Krokuvą“. Istoriniame, edukaciniame žygyje su stambiųjų žemaitukų traukiamomis pašto karietomis senuoju pašto keliu Gintarui Kalteniui buvo patikėtos fotografo ir metraštininko pareigos.

1836 m. carinės Rusijos nutiestas 12 metrų pločio kelias su pašto stotimis, kelią prižiūrėjusių apeivių nameliais, dokumentus tikrinusių kareivių užkardomis ir žirgų poilsio vietomis tuo laiku buvo vienas moderniausių arklių pašto kelių Europoje. Prie kelio augo miesteliai, klestėjo prekyba amatai, verslai. Traktu nuolat keliavo žmonės, o su jais plito informacija, naujos idėjos. Sankt-Peterburgo ir Varšuvos universitetai išugdė daug Lietuvos šviesuolių, kurie padėjo pamatus atsikuriančiai Lietuvos valstybei.

2014-jų pavasarį daugiau kaip tris savaites senuoju pašto keliu vėl riedėjo karietos. 10 stambiųjų žemaitukų ir 20 narių komanda su pagal XIX a. pavyzdžius pagamintomis karietomis įveikė daugiau nei 800 km. Kelionė prasidėjo netoli Rusijos ir Latvijos pasienio esančio Nesterio miestelio ir baigėsi Varšuvoje. Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir Krymo okupacijos organizatoriams teko atsisakyti rusiškos pašto kelio dallies.

Ilgai kaupęs žinias apie senąjį pašto kelią Gintaras Kaltenis populiariai, lengai skaitomu stiliumi ir autoriui būdinga jumoro doze, aprašo kelionės nuotykius vežant paštą, susitikimus su žmonėmis, komandos narius ir žinoma stambiuosius žemaitukus be kurių žygis būtų neįmanomas.

Profesorius L. Klimka priminė šlovingąjį mūsų tautos istorijos laikotarpį kai pasibalnoję žemaitukus mūsų protėviai nugalėjo kryžiuočių ordino riterius Saulės, Durbės, Žalgirio mūšiuose, trypė maskvėnų pulkus Oršos kautynėse. Vėliau iš žemaitukų buvo išvesta nauja žirgų veislė stambieji žemaitukai. Šiandien stambieji žemaitukai dažnai klaidingai tapatinami su senaisiais žirgeliais žemaitukais. XIX a. antroje pusėje išaugo stambesnių važiuojamųjų arklių paklausa. Rytų Lietuvoje, Dusetų apylinkėse kur daugiau kaip šimtą metų vyksta tradicinės ristūnų lenktynės, žemaitukai buvo pradėti kryžminti su Orlovo ristūnais. Stambieji žemaitukai išsaugojo žemaitukų ištvermingumą, nereiklumą pašarams, gerą sveikatą, darbingumą, ilgaamžiškumą. Iš Orlovo ristūnų paveldėjo gražią risčią, didesnį ūgį, tapo dar tvirtesni, panašūs į važiuojamuosius žirgus. Kelionėje senuoju pašto traktu stambieji žemaitukai atlaikė visus sunkumus. Pakaitomis traukdami dvi pašto karietas kopė į kalnus leidosi nuokalnėmis, ištvėrė kelias dienas trukusį lietų, karštį, važiavo tuneliais ir asfaltuotais keliais pro šalį zvimbiant lengviesiems automobilams ar riaumojant galingiems vilkikams. Vyriausiojo vadeliotojo Sergėjaus Feoktistovo, Vyganto Kazlausko ir jų padėjėjų komandos rankose stambieji žemaitukai karietas su keliautojais sėkmingai iš Latvijos pasienio nugabeno į Varšuvą patvirtindami, kad stambieji žemaitukai pagrįstai vadinami lietuviškais važiuojamaisiais žirgais. Deja, stambiųjų kaip senųjų žemaitukų valstybės arklių kilmės knygose yra užregistruota daugiau kaip pusė tūkstančio. Toks skaičius primena, kad abiejų veislių lietuviškiems žirgams vis dar yra grėsmė išnykti.

Keliavimas žirgų traukiamomis karietomis apsistojant nuostabiuose dvaruose, išpuoselėtose kaimo sodybose ir viešbučiuose primena gerą kurortinę išvyką. Šimtus kilometrų kaukšėdami kelautojai mąstė, kad senasis pašto kelias- tai gera atostogų praleidimo alternatyva. Keliautojas susipažįsta su kultūros istorijos paminklais domisi prie kelio įsikūrsių miestelių teikiamomis pramogomis- tad kodėl jiems ne pasiulyti galimybės pakeliauti su žirgų traukiamais vežimais. Lėtas važiavimas karieta ar patogiu vežimu- geras poilsis turintis terapinį sveikatos stiprinimo poveikį. Tada atsirastų poreikis daugiau auginti stambiųjų žemaitukų ir veislės išlikimas būtų garantuotas.

Vienas iš svarbiausių projekto tikslų buvo paskatinti lenkų, lietuvių, latvių ir rusų tautas iš naujo šių dienų šviesoje persvarstyti praeities istorinių įvykių svarbą, išsiaiškinti ir pasimokyti. „Pašto kelias yra pagrindas kaimynams bendradarbiauti, žirgas universalus visraktis į kievieno žmogaus širdį“- rašo autorius.

Kelionės tikslas buvo pasiektas. Trečioji Gintaro Kaltenio knyga „Senuoju pašto keliu su žirgais ir karietomis“ papildė Arklio muziejaus biblioteką. Šis solidus leidinys bus įdomus ne tik didžiųjų miestų, bet ir miestelių, mokyklų bibliotekos, privatiems žirgų ir kelionių mėgėjams. Didžiulė pusantros tonos sverianti keturkinkė karietą papuošė muziejaus vežimų ekspoziciją. Laukiame naujų žygių, o bičiuliui G. Kalteniui linkime kūrybinės energijos ir sėkmės.

Egidijus Musteikis

Nuotraukų galerija [..]