Žolinė sekmadienį!

Žolinės šventė Arklio muziejuje rengiama nuo 2013 m. Šiais metais ir vėl kviečiame atvykti. Muziejaus lankytojai galės pabendrauti su žolininke, Žolinčių akademijos lektore Dale Petraitiene, pasiklausyti pasakojimo apie įvairių žolių gydomąsias savybes. Čia pat susirišite puokštę.

Pamatysime, kaip kalvėje kala kalvis, Amatų centre audžia audėjos, iš molio lipdo keramikė, drožėjas drožia šaukštus. Šventėje svečiuosis amatininkų Kazimiero ir Ligitos Morkūnų „Pintinių sodelis”. Kantriausi galės išbandyti kūrybinius gebėjimus ir rankų miklumą kaliausių rišimo kieme.

Arklio muziejaus Legų sodyboje vyks dvi parodos: Niūronių plenero tapytojų paveikslų ir karpytojų plenero „Popierinis Niūronių žirgelis – III” kampinių lentynų užuolaidėlių. Į renginį atvykusios ponios ir panelės galės pasimatuoti 2021 m. mados tendencijas atliepiančią Žolinės suknelę.

Nuo 11 val. žirginio sporto entuziastai visą dieną galės grožėtis Niūronių hipodrome vyksiančiomis tradicinėmis konkūrų varžybomis „Arklio muziejaus taurė“.

Žolinės šventę praturtins 14 val. Arklio muziejaus Striukų sodybos klojime vyksiantis Skiemonių miestelio teatro spektaklis „Kai atsarga daro gėdą“ (Kazys Binkis), rež. Gintautas Eimanavičius. Vaidina: Edita Ražanienė, Virginija Kučienė, Kęstutis Maleckas, Audronė Baškauskienė.

16 val. šventę užbaigs grupė „Smetonos ūsai”. Muzikantai pristatys debiutinio albumo „Trunksmas” programą, sudarytą vien iš aukštaitiškų melodijų. Grupės nariai Edita Gumauskaitė – smuikas; Martynas Vingrys – Peterburgo armonika, mygtukinė armonika; Artiom Opperman – orkestrinis būgnas, bubinas.

Žolinės šventadienį kviečiame atvykti į Arklio muziejų, kur kiekvienas galės įdomiai ir prasmingai praleisti laiką. Šventės posakis skamba įsakmiai: „Kas neateina per Žolinę, tas bus neturtingas visus metus!“.

Žolinė, švenčiama rugpjūčio 15-ąją, − tradicinė vasaros pabaigos ir artėjančio rudens šventė. Tą dieną visi keldavosi anksčiau, pamelždavo karves, palesindavo paukščius. Žmonės tikėjo, kad per Žolinę surinkti augalai turi apsauginių ir gydomųjų galių. Vyrai skindavo ąžuolų ir klevų šakas, merginos iš jų pynė vainikus, kuriais puošdavo sodybas, pakelės kryžius, saugojusius laukų derlių ir namų ramybę. Palikti bent vieną nepapuoštą kryžių kaimo jaunimui buvo didelė negarbė. Moterys rinko gražiausias laukų gėles ir vaistažoles. Rišdavo iš jų puokštes, įdėdamos darželio gėlių ir javų varpų, nes Žolinė − javapjūtės pabaigtuvių šventė. Pasidabinę puokštėmis, vieni sėsdavo į patogias lineikas, kiti – į raštuotomis gūniomis uždengtas vežėčias. Susėsdavo laisvai, palikdami vietos pėsčiam pakeleiviui atsisėsti, ir važiuodavo į bažnyčią. Bažnyčioje pašventintus žolynus laikydavo namuose. Vaistažolių arbatos duodavo atsigerti sunkiai sergantiems ligoniams, kad pasveiktų. Pašventintų varpų grūdus supildavo į sėklos aruodą, kad kitų metų derlius būtų toks pat geras. Sudžiovintais Žolinės vainikais prieš audrą smilkė namus, kad žaibas netrenktų. Žolinė − tai bendrystės šventė. Ankščiau kaime Žolinės šventei ruošdavosi kiekviena šeima. Atvažiuodavo į svečius giminės, kaimynai ateidavo. O koks pakermošys be gryno miežinio alaus ąsočio, be šviežios avienos ar paukštienos! Moterys pyragus, bandeles su lašinukais ir aguonomis kepdavo, mergaitės darželio akmenukus kreida baltindavo ir takelius smėliu pabarstydavo.

Į Niūronis kviečiame švęsti, pasidalinti naujienomis, pasidžiaugti vasaros darbų sėkme!

Organizatoriai ir rėmėjai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Anykščių kultūros centras, Anykščių rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Arklio muziejus.

Nuotraukų galerija [..]