Žolinė ir Arklio muziejaus taurė 2015

Arklio muziejuje, kur atgaivinamos ir puoselėjamos senosios kaimo tradicijos, trečiąjį kartą rengiama Žolinės šventė. Šiais metais muziejininkai paruošė įdomią programą. Muziejaus lankytojai galės pabendrauti su UAB „Gamtos pilnatvės” vaistinių žolių ir natūralios kosmetikos specialistais, ūkininkas Bronislavas Liubomiras Vošteris supažindins su avižų, linų ir kt. kultūrų teikiama nauda sveikatai.

Nuo 10 val. galėsite stebėti kaip kalvėje kalvis kala pasagas, Amatų centre audžia audėjos, iš molio lipdo keramikė, drožia medžio drožėjas. Arklio muziejaus Drožinių klėtelėje bus atidaryta tautodailininko Jono Tvardausko drožinių paroda. Etnografinių sodybų kiemuose gros Leliūnų ir Anykščių muzikantai. Užėję į gryčią galėsite nusipinti Žolinių vainiką ar nusilieti žvakę.

Legų sodybos kieme veiks Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentų tapybos paroda, kurios paveikslai buvo nutapyti rugpjūčio pradžioje Niūronyse vykusio plenero metu.

Nuo 11 iki 13 val. Striukų sodybos kluone vyks sutartinių giedojimo mokymai. Juos praves Anykščių sutartinių giedotojų grupė „ABELĖLA”.

Nuo 13 val. Legų sodyboje vyks linksmas kaliausių rišimo konkursas.

Mažieji arklių mylėtojai galės pasivažinėti Žolinių žiedais apkaišytu arklio traukiamu vežimu, pajodinėti poniu bei pažaisti senovinių žaidimų kiemelyje (Striukų sodyba).

Nuo 10.30 val. žirginio sporto entuziastai visą dieną galės grožėtis Niūronių hipodrome vyksiančiomis tradicinėmis konkūrų varžybomis „Arklio muziejaus taurė“, ten pat vyks net trejos žirgų lenktynės.

Žolinės šventadienį kviečiame atvykti į Arklio muziejų, kur kiekvienas galės įdomiai ir prasmingai praleisti laiką. Šventės posakis skamba įsakmiai: „Kas neateina per Žolinę, tas bus neturtingas visus metus!“.

Žolinė, švenčiama rugpjūčio 15-ąją, − tradicinė vasaros pabaigos ir artėjančio rudens šventė. Tą dieną visi keldavosi anksčiau, pamelždavo karves, palesindavo paukščius. Žmonės tikėjo, kad per Žolinę surinkti augalai turi apsauginių ir gydomųjų galių. Vyrai skindavo ąžuolų ir klevų šakas, merginos iš jų pynė vainikus, kuriais puošdavo sodybas, pakelės kryžius, saugojusius laukų derlių ir namų ramybę. Palikti bent vieną nepapuoštą kryžių kaimo jaunimui buvo didelė negarbė. Moterys rinko gražiausias laukų gėles ir vaistažoles. Rišdavo iš jų puokštes, įdėdamos darželio gėlių ir javų varpų, nes Žolinė − javapjūtės pabaigtuvių šventė. Pasidabinę puokštėmis, vieni sėsdavo į patogias lineikas, kiti – į raštuotomis gūniomis uždengtas vežėčias. Susėsdavo laisvai, palikdami vietos pėsčiam pakeleiviui atsisėsti, ir važiuodavo į bažnyčią. Bažnyčioje pašventintus žolynus laikydavo namuose. Vaistažolių arbatos duodavo atsigerti sunkiai sergantiems ligoniams, kad pasveiktų. Pašventintų varpų grūdus supildavo į sėklos aruodą, kad kitų metų derlius būtų toks pat geras. Sudžiovintais Žolinės vainikais prieš audrą smilkė namus, kad žaibas netrenktų. Žolinė − tai bendrystės šventė. Ankščiau kaime Žolinės šventei ruošdavosi kiekviena šeima. Atvažiuodavo į svečius giminės, kaimynai ateidavo. O koks pakermošys be gryno miežinio alaus ąsočio, be šviežios avienos ar paukštienos! Moterys pyragus, bandeles su lašinukais ir aguonomis kepdavo, mergaitės darželio akmenukus kreida baltindavo ir takelius smėliu pabarstydavo.

Į Niūronis kviečiame ne tik pasivaišinti, bet ir pasidalinti naujienomis, pasidžiaugti vasaros darbų sėkme!

Nuotraukų galerija [..]