Žirgas žmogaus gyvenime

Kasmet pirmą vasaros šeštadienį Niūronys virsta žirgų sostine – čia pasigirsta Tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ šurmulys. Pagrindinis šventės tikslas – puoselėti Lietuvos arklininkystės istoriją ir etninę kultūrą. Nuo kitų švenčių, „Bėk bėk, žirgeli!” skiriasi žirgų ir arklių gausa. Čia išvysite lietuviškų veislių žirgus: žemaitukus, stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius. Kasmet į šventę žemaitukais suvažiuoja „Kelionių su mediniais tekiniais” dalyviai, žemės ūkio padargus traukia Lietuvos sunkieji, prisimenama ir Lietuvos kavalerijos istorija, prie kalvės kaustomi arkliai. Čia pat vyksta vienintelė Lietuvoje tautinio paveldo mugė, kurioje prekiaujama įvairiais dirbiniais iš vežimų.

Šiemet šventėje bus galima dalyvauti edukacinių veiklų cikle „Žirgas žmogaus gyvenime”. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis šio ciklo veiklomis.

Žygis su žemaitukais „Vištytis (Šakių r.) – Niūronys (Anykščių r.)” ir Tautinio paveldo kermošius

Sakoma, kad tradicija gyva savo pasekėjais. Žemaitukų kinkiniai su bričkom mediniais ratais vis darda į šventę. Ankstesniais metais jau keliauta iš Rumšiškių, Ruoščių, Punsko, Luokės, Valkininkų, Laukuvos ir kt. Būta ir Vilniuje. Žygis su žemaitukais šiais metais prasidėjo gegužės 28 d. Vištyčio miestelyje. Vieta pasirinkta neatsitiktinai, nes kelionė skirta Suvalkijos metams paminėti. Maršrutas: Vištytis, Bartninkai, Antanavas, Vilkija, Vandžiogala, Šėta, Taujėnai, Kavarskas ir Arklio muziejus Niūronyse. Žygį pradėjo trys kinkiniai: Vidas Kūlokas, Rūta Bučinskaitė ir Gintautas Poškus su brička, traukiama žemaitukų Palšio ir Aiseto, Donato Marčinsko su žmona Ema Marčinskiene bričkelę traukia žemaitukas Kipšas, o Aikas, Saulius Sinkevičiaus su žmona Andželika Sinkevičiene žemaitukas, traukia trečiąją bričkelę. Žemaitis Petras Vainauskis iš Ganyprovos (Kelmės r.) šiemet važiuoja savarankiškai ir su likusiais dalyviais susitiks tik šventės dieną surengtame kermošiuje. Pastarajame nuo ryto grieš muzikantai, veiks vaikų žaidimų kiemelis, lėlių teatras, šalia ganysis arkliai, kaip tikrame turguje čia veiks skelbimų statinė – nuo jos bus pristatomos prekės, įvairūs skelbimai. Kermošių paįvairins teatralizuoti vaidinimai.

„Džinsai kvepiantys laisve“ ir žemaitukai Arklio muziejuje

Keliautojas, fotografas, rašytojas Gintaras Kaltenis Arklio muziejuje pristatys naują programą „Kas stipresni: džinsai ar žemaitukai?“. Programa paremta paties autoriaus surinkta medžiaga apie garsaus džinsų gamintojo atsiradimo istoriją.

Džiugu, kad G. Kaltenis, ne tik parašė knygą šia tema, bet susisiekė su kompanija „Levi Strauss and Co“, kuri patvirtino atrastus istorinius faktus ir sutiko, kad būtų atgaivinta džinsų plėšymo su žirgais tradicija, reklamuojant lietuviškus žemaitukus ir prisimenant garsiuosius litvakus Jokūbą Deividsą ir Levą Strausą, kurie, norėdami išreklamuoti džinsus įvairiuose Amerikos miesteliuose, vietos gyventojams organizuodavo džinsų plėšymo su žirgais atrakcijas. Taip gimė kompanijos emblema, kurioje galima pastebėti, kad žirgeliai labai panašūs į žemaitukus, vos didesni už vidutinio ūgio vyrą. Galima spėti, kad Jokūbas Deivis šį paprotį atsinešė iš Žemaitijos ir džinsų plėšymui rinkosi nedidelius, bet patvarius žirgus, žemaitukus. G. Kalteniui talkins televizijos laidos – „Daiktų istorijos“ vedėjas, žurnalistas Saulius Pilinkus.

Žemės ūkio darbų programa su arkliais

Šiemet į Niūronis atvyksta Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojas iš Biržų krašto Vygantas Indrašius. Vygantas yra Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojų asociacijos prezidentas ir savo ūkyje Gaižiūnų kaime augina per šimtą Lietuvos sunkiųjų veislės arklių ir stambiųjų žemaitukų. Vygantas turi daug idėjų, kaip arklius panaudoti, kad jie neprarastų savo prigimtinių savybių. Ūkininkas arklius panaudoja darbams ir edukacijai. V. Indrašiaus ūkyje žemės ūkio darbai atliekami su arkliais, rąstai iš miško ištraukiami arklių pagalba, nepažeidžiant minkštojo miško pakloto. Kitaip tariant, kai dirbama su arkliais, draugiškai sugyvenama su žeme ir gamta. Vietos bendruomenei ūkininkas V. Indrašius pademonstruos žemės arimo, akėjimo ir sėjos darbus su arkliais.

Programą ves Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius Artūras Stimbirys. Nuo 1999 m. profesorius dėsto akademijoje, yra veterinarijos mokslų daktaras, parašė per 20 mokslinių ir 100 mokslo populiarinimo straipsnių. Prof. A. Stimbirio nuomone, žemės ūkyje turi būti darna tarp augalininkystės ir gyvulininkystės dėlto šalia kitų Lietuvos kaimui būdingų gyvulių turi būti auginami arkliai ir ieškoma jų panaudojimo galimybių.

„Jei bus arklių, reiks ir pakinktų”

Ypatingas Arklio muziejaus svečias – rimorius Gintautas Masionis iš Pašešupio (Kalvarijos r.). Pakinktus siuva nuo 1984 m. „Matyt tokie genai“, – sako meistras. Dar Gintauto senelis siuvo pakinktus. Pasimokinęs pas rimorių Vincą Burčiką iš Liudvinavo pats pradėjo siūti. Anksčiau rimorius buvo labai reikalingas žmogus. Arklių buvo daug ir visiems reikėjo pakinktų, gražių ir patvarių šorų, kamanų, vadelių, siūdavo ir darbines plėškes, tik jau iš paprastesnės odos. Šiandien pamažu atgyja gražios žirgininkystės tradicijos. Rankų darbas žymiai patvaresnis, nors reikalauja daug laiko ir gaminiai yra brangesni. Rimorius G. Masionis populiarus. Pas jį pakinktų įsigyti atvažiuoja arklių augintojai iš Butrimonių, Pagėgių, Kernavės, net Šilutės, bet labiausiai Lazdijų žirgininkų klubo nariai ir tradicinių kinkinių su žemaitukais žygių dalyviai. „Jei bus arklių, reiks ir pakinktų“, – sako meistras. Su rimoriumi G. Masioniu susitikti galėsite tautinio paveldo kermošiuje.

XVI–XVII a. LDK sparnuotų husarų herbinio karininko stovykla

Lietuvos kavalerijos istorijoje išskirtinę vietą užima husarai. Atsirado Vengrijoje XV a. kaip lengvoji kavalerija, o Lietuvoje XVI a. transformavosi, kaip sunkioji, dar kitaip vadinama sparnuotieji husarai, kurie beveik du šimtmečius išliko kavalerijos ir visos kariuomenės branduoliu, dalyvavo kautynėse prieš švedus, turkus ir rusus. Nepaisant praeityje atliktų didvyriškų žygių ir iškovotų pergalių, husarų pėdsakų Lietuvoje liko labai nedaug. Šalies muziejų rinkiniuose išsaugota nedaug eksponatų palyginus su Lenkijos, Ukrainos muziejais. Nemažai jų yra Švedijoje ir Rusijoje.

Užpildydamas baltas dėmes mūsų šalies istorijoje herbinis karininkas Rolandas Prušinskas įkūrė Sparnuotų husarų karinį klubą, kurio protėvių kelios kartos kovėsi už Abiejų tautų respublikos karalių mūšiuose prieš Rusiją. Į Niūronis R. Prušinskas atvyksta su programa, kurios metu svečiai pamatys kaip atrodo XVI–XVII a. Lietuvos kavalerijos husarų ginklai šarvai, kokia buvo jų šventinė apranga: delija, žiponai, husariški batai buvo iš kartos į kartą perduodamas šeimos paveldas. Programos organizatorius R. Prušinskas lankytojams žada daug atraktyvių reginių su ginklais.

Arklių kaustymo amatas

Arklių žirgų kaustymo amatą šventėje pristatys tarptautinių kelionių su žemaitukais prie Juodosios jūros, į Krokuvą, senuoju pašto traktu Peterburgas–Varšuva dalyvis, žirgų kaustytojas Pavelas Nalivaiko. Kalvis Pavelas pademonstruos, kaip išvalomos kanopos, atliekamas pedikiūras ir, žinoma, kaustomas žirgas. Susipažinti su arklių kaustymo amatu ir pabendrauti su kalviu galėsite prie Arklio muziejaus kalvės.

Birželio 4 d. Niūronyse numatoma ir daugiau įdomių veiklų: bus demonstruojami tradiciniai amatai, grieš muzikantai, skambės kanklių muzika ir dainos apie žirgus, vaidins klojimo teatro aktoriai, stoginių skiedrų gamybą pristatys meistras iš Lekėčių Gintas Čekauskas.

Šventės iniciatorius Anykščių rajono savivaldybė, rėmėjas – Žemės ūkio ministerija

Nuotraukų galerija [..]