Žirgas žmogaus gyvenime

Kasmet pirmą birželio šeštadienį Niūronys sutraukia besidominčius žirgais iš visos Lietuvos. Tradicinės kultūros ir žirgų šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“ puoselėjama Lietuvos arklininkystės istorija ir etninė kultūra. Renginys išsiskiria žirgų gausa. Čia išvysite lietuviškų veislių žirgus: žemaitukus, stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius. Į Niūronis atvyksta „Kelionės po Aukštaitiją” su žemaitukais dalyviai, žemės ūkio darbus su arkliais demonstruoja Lietuvos sunkiųjų arklių asociacijos nariai, prisimenama ir Lietuvos kavalerijos istorija, prie kalvės kaustomi arkliai, kalamos pasagos.

Šiemet šventėje vėl bus galima dalyvauti edukacinių veiklų cikle „Žirgas žmogaus gyvenime”. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis šio ciklo veiklomis.

Su žemaitukais po Aukštaitiją

Šių metų, birželio 2 d. prasidės Arklio muziejaus ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos rengiama kelionė „Su žemaitukais po Aukštaitiją”. Birželio 2 d. vidurdienį, apie 11 valandą, iš Migonių kaimo (Kupiškio r.) patyrę keliautojai ir žemaitukų augintojai Vidas Kūlokas ir Česlovas Marcinauskas poriniais vežimais bus išlydėti į šešias dienas truksiančią kelionę po Aukštaitiją. Kelionė skiriama 1975 metų prof. Petro Vasinausko ir Vlado Vaicekausko Kelionės arkliu po Lietuvą 50 metų atminimui. Kelionėje bus aplankyta dalis vietų kur keliautojų važiuota prieš 50 metų.

Keliautojai aplankys Uoginius (Kupiškio r.), Pasvalį, Alizavą (Kupiškio r.) ir Adomynę (Kupiškio r.). Į Niūronis žemaitukų kinkiniai atvyks iš vakaro, o birželio 7 d. dalyvaus šventės veiklose.

P. Vasinausko ir V. Vaicekausko iškeltos idėjos, kelionės tikslas aktualūs ir šiandien. 1996 metais išleistoje knygoje „Kelionė arkliu po Lietuvą 1975 metais” keliautojai rašė: „Mūsų kelionės tikslas – ieškoti būdų, kaip mechanizacijos amžiuje arklių nykimą sustabdyti, svarbiausia, mūsų nuomone, reikia plėsti ir įvairinti organizuoti turizmą arkliais. Atgaivinti senus liaudies papročius, kaip kieminėjimasis, piršlybos, vestuvės ir t.t. Atėjo paskutinis laikas išsaugoti senas ir puošnias važinėjimo bei jodinėjimo priemones – lineikas, brikelius, važelius, balnus, šorus, skambučius, lendrinius botagus, kančius, gūneles.”

Žemės ūkio darbų programa su arkliais

Tradiciškai į Niūronis atvyksta Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų veislės asociacija. Asociacijos nariai yra nuolatiniai šventės dalyviai, kasmet pristatantys įvairiapusę žemės ūkio darbų su arkliais programą. Kviečiame susipažinti ir atvykti pasigrožėti šiemet specialiai šventei „Bėk bėk, žirgeli!” parengta Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojų programa:

12.00 Parodomieji žemės ūkio darbai (arimas, kultivavimas, akėjimas) – priešais Striukų sodybą.

13.30 Kliūtinis kinkinių važiavimas, Jojimas tarp kliūčių ir šokdinimas per kliūtis – Arklio muziejaus aptvare. Pabaigoje kartu rinksime Gražiausią Lietuvos sunkiųjų veislės arklį.

Arklių kaustymo amatas

Arklių kaustymo amatą prie muziejaus kalvės pristatys Tadas Baltrušaitis. Kalvis pademonstruos, kaip išvalomos kanopos, atliekamas pedikiūras ir, žinoma, kaustomas žirgas. Susipažinti su arklių kaustymo amatu ir pabendrauti su kalviu galėsite nuo 12 iki 15 val.

Pasagų kalti į Niūronis pirmą kartą atvažiuoja kalvis Juozas Šimonis iš Vilniaus. Vadovaujasi filosofija – laimę neša ne pinigai. Nebūsi laimingas tegalvodamas, kaip už savo darbą daugiau pinigų gauti. Didžiausią malonumą teikia ne pagal išskaičiavimus atliktas darbas. Antai vienkiemyje močiutė sielojosi, kad baigia supūti prie sodybos stovintis kryžius. „Atsivežiau medienos ir tą kryžių sutaisiau“, – sako meistras, įsitikinęs, kad už tokį darbą niekaip pinigų priimti negalėtų. Kalvis J. Šimonis dažnas renginių svečias, į šventę atsiveš parodyti savo naukaltų darbų ir mylimą palydovę – armoniką.

Skiedrinių stogų dengimo amatas

Skiedrinių stogų dengimo meistras Gintas Čekauskas iš Lekėčių stogdengystės amatą Arklio muziejaus renginiuose demonstruoja jau daug metų. Čekauskų etnografijos muziejaus įkūrėjas ir vadovas, tradicinių amatų meistras Gintas Čekauskas puoselėjantis senąsias stogdengystės tradicijas supažindina su skiedrinės stogdengystės raida ir tradicija, bei kviečia sudalyvauti skiedrinės stogdengystės tradicijų edukacinėje programoje Arklio muziejuje.

Šiemet meistras į Niūronis atsiveš skiedrų gamybos stakles. Kaip ankčiau stogdengiai važinėdavo iš kaimo į kaimą, vietoje droždavo skiedras ir čia pat jomis dengdavo stogus, taip ir renginio metu, G. Čekauskas Legų etnografinėje sodyboj ne tik pasakos bei demonstruos nykstančio amato subtilybes, tačiau ir visiems norintiems suteiks galimybę išbandyti savo jėgas prie staklių. „Sveikatos reikėdavo. Drožti skiedras seniau buvo vienas sunkiausių darbų. Arti žemę plūgu ir skiedras tokiomis staklėmis drožti – beveik tiek pat fizinių jėgų reikia. Turbūt vyrai dviese svirtį stumdavo.“ – dalinasi meistras.

„Jei bus arklių, reiks ir pakinktų”

Ypatingas Arklio muziejaus svečias – rimorius Gintautas Masionis iš Pašešupio (Kalvarijos r.). Pakinktus siuva nuo 1984 m. „Matyt tokie genai“, – sako meistras. Dar Gintauto senelis siuvo pakinktus. Pasimokinęs pas rimorių Vincą Burčiką iš Liudvinavo pats pradėjo siūti. Rimorius – labai reikalingas žmogus. Arklių nebėra daug, tačiau gražių ir patvarių šorų, kamanų, vadelių, poreikis išliko. Pamažu atgyja gražios žirgininkystės tradicijos. Rankų darbas žymiai patvaresnis, nors reikalauja daug laiko ir gaminiai yra brangesni. Rimorius G. Masionis populiarus. Pas jį pakinktų įsigyti atvažiuoja arklių augintojai iš Butrimonių, Pagėgių, Kernavės, net Šilutės, bet labiausiai Lazdijų žirgininkų klubo nariai ir kelionių su žemaitukais dalyviai. „Jei bus arklių, reiks ir pakinktų“, – sako meistras. Su rimoriumi G. Masioniu susitikti galėsite renginyje.

Žirgai Marijos Primačenko kūryboje

Marija Prymačenko (1909–1997) − Ukrainos liaudies menininkė, Ukrainos nacionalinės Taraso Ševčenkos premijos laureatė − užima vieną garbingiausių vietų tarp iškiliausių XX amžiaus Ukrainos kultūros asmenybių. Jos vardas pelnytai minimas tarp žymiausių naiviosios tapybos meistrų, tokių kaip Henri Rousseau, Niko Pirosmanišvili, Ivan Generalič ir Nikifor Drovniak.

Marija Prymačenko daugiau nei šešiasdešimt gyvenimo metų paskyrė mėgstamiausiam užsiėmimui – tapybai. Menininkės darbai saugomi Ukrainos muziejuose ir privačiose kolekcijose. Didžiausia šios kolekcijos dalis – apie 650 darbų, sukurtų 1936–1987 metais, − saugoma Ukrainos nacionaliniame dekoratyvinio meno muziejuje Kijive. Iš muziejaus rinkinių specialiai šventei „Bėk bėk, žirgeli“ buvo atrinkti M. Primačenko paveikslai su juose vaizduojamais žirgais. Obuolmušiai, kaštanai, juodbėriai žirgeliai lydėjo kaimo žmogų įvairiausiose situacijoje. Ant pagrindinio Arklio muziejaus pastato lauko sienos eksponuojama paroda „Sparnuotasis Marijos Primačenko žirgas“ lankytojai galės grožėtis visą vasarą.

„Vytauto Didžiojo drąsos gijos”

Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamos 40-osios atskirosios kunigaikščio Vytauto Didžiojo artilerijos brigados uniformos. Brigada yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų artilerijos kariuomenės dalinio dalis, pavaldus operatyvinei kariuomenės vadovybei „Pietūs“.

2020 m. rugpjūčio 23 d. Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio dekretu „ …atsižvelgiant į pavyzdingą pavestų užduočių vykdymą, aukštus kovinės parengties rezultatus ir Ukrainos nepriklausomybės 29-ųjų metinių proga“, Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų 40-ajai atskirajai artilerijos brigadai suteiktas garbingas „Didžiojo kunigaikščio Vytauto (бригада імені Великого князя Вітовта – ukr.) vardas.

Kunigaikščio vardas brigadai suteiktas įprasminant pirmąjį artilerijos panaudojimą Ukrainoje. 1399 m. kovose prieš totorių ordas Vorsklos (dabartinė Ukraina) mūšyje Vytauto Didžiojo vedami lietuviai panaudojo patrankas. Mintis suteikti šį vardą kilo po knygos „Lietuvos istorija kiekvienam” ukrainietiško leidimo.

Parodoje eksponuojamos brigados pulkininko paradinė ir lauko uniformos, ženklai ir uniformos. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių skiriamieji ženklai sukurti pagal 1918 m. Ukrainos valstybės, kuriai vadovavo etmonas Pavlas Skoropadskis, pavyzdžius. Išsikirtinis eksponatas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto heraldinis ženklas – ietis su smaigaliu į viršų ir su tiesiu lygiakraščiu kryžiumi kairėje ir dviem stilizuotais auksiniais patrankos vamzdžiais, išdėstytais V raide palei skydo skiriamąsias linijas. Virš skydo raudona dekoratyvinė juostelė su auksiniu apvadu ir auksiniu užrašu „GRIAUSMU IR LIEPSNA“ (Громом і Полумʼям –ukr.) Virš jo antsiuvas – Ukrainos vėliava. Paroda Arklio muziejuje veiks visą vasarą.

Iš edukacinių veiklų ciklo „Žirgas žmogaus gyvenime”.

Renginį remia ir organizuoja: Žemaitukų arklių augintojų asociacija, Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojų asociacija, Žemės ūkio ministerija, Anykščių rajono savivaldybė, A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Arklio muziejus, Nacionalinis dekoratyvinio meno muziejus.

Nuotraukų galerija [..]