Žirgas žmogaus gyvenime

Kasmet pirmą vasaros šeštadienį Niūronys virsta žirgų sostine – čia pasigirsta Tradicinės kultūros ir žirgo šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ šurmulys. Pagrindinis šventės tikslas – puoselėti Lietuvos arklininkystės istoriją ir etninę kultūrą. Čia išvysite lietuviškų veislių žirgus: žemaitukus, stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius. Kasmet į šventę žemaitukais suvažiuoja „Kelionių su mediniais tekiniais” dalyviai, žemės ūkio padargus traukia ir miško darbus demonstruoja Lietuvos sunkieji, prisimenama ir Lietuvos kavalerijos istorija, prie kalvės kaustomi arkliai. Čia pat vyksta vienintelė Lietuvoje tautinio paveldo mugė, kurioje pristatomi įvairūs dirbiniais iš vežimų, taip pat vykdomos amatiniknų parengto edukacinės programos.

Šiemet šventėje bus galima dalyvauti edukacinių veiklų cikle „Žirgas žmogaus gyvenime”. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis šio ciklo veiklomis.

9-oji Kelionė mediniais tekiniais su žemaitukais į „Bėk bėk, žirgeli!”, „Rietavas (Plungės r.) – Niūronys (Anykščių r.)” ir Tautinio paveldo edukaciniai užsiėmimai

2023-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Žirgo metais. Tai gera proga vėl prisiminti, kokį stiprų ryšį su žirgais turėjo mūsų protėviai. Tad Anykščių rajono Niūronių kaimo Arklio muziejus kartu su Žemaitukų arklių augintojų asociacija bei Žemaičių dailės muziejumi jau devintą kartą organizuoja Kelionę mediniais tekiniais „Su žemaitukais – į „Bėk bėk, žirgeli!“. Kelionė vyks 2023 m. gegužės 26 – birželio 3 dienomis maršrutu Rietavas – Plungė – Gruzdžiai – Tryškiai – Naisiai – Baisogala – Panevėžys – Anykščiai – Niūronys.

Šiais laikais kelionių neįsivaizduojame be technologijų: automobiliu keliaujame greitai ir patogiai, telefonu naviguojame kelyje, suderiname atvykimo detales, maistu ir kuru pasirūpiname degalinėse. Tačiau ar begalime įsivaizduoti, kaip į tolimas keliones žmonės leisdavosi praeityje, neturėję minėtų išradimų? Ką privalėjai įvertinti, apgalvoti, pasiimti į kelią vežimu, tempiamu arkliais? Ką žmogus darydavo sulūžus mediniam vežimo ratui? Kokie iššūkiai užgriūdavo jį tokioje kelionėje?

Dešimties dienų kelionėje žirgininkystės entuziastai, pasipuošę raštuotomis skraistėmis, lininiais, odiniais bei vilnoniais drabužiais, vežimais mediniais ratais darda į mugę – atkuria, kaip dabar sakoma, rekonstruoja mūsų prosenelių gyvenimo būdą. Žemaitukai – šios arklių veislės genetinio paveldo pasididžiavimas, o pačios veislės išsaugojimo faktas – tikras stebuklas. Todėl svarbiausias šių metų kelionės tikslas – įveikti keturis pagrindinius etapus, kurie anuomet buvo svarbūs, kad ši senovinė žirgų veislė neišnyktų.

Kelionės įspūdžiai buvo fiksuojami ir esamuoju laiku jais dalinamasi Arklio muziejaus facebook ir instagram paskyrose.

„Jei bus arklių, reiks ir pakinktų”

Ypatingas Arklio muziejaus svečias – rimorius Gintautas Masionis iš Pašešupio (Kalvarijos r.). Pakinktus siuva nuo 1984 m. „Matyt tokie genai“, – sako meistras. Dar Gintauto senelis siuvo pakinktus. Pasimokinęs pas rimorių Vincą Burčiką iš Liudvinavo pats pradėjo siūti. Anksčiau rimorius buvo labai reikalingas žmogus. Arklių buvo daug ir visiems reikėjo pakinktų, gražių ir patvarių šorų, kamanų, vadelių, siūdavo ir darbines plėškes, tik jau iš paprastesnės odos. Šiandien pamažu atgyja gražios žirgininkystės tradicijos. Rankų darbas žymiai patvaresnis, nors reikalauja daug laiko ir gaminiai yra brangesni. Rimorius G. Masionis populiarus. Pas jį pakinktų įsigyti atvažiuoja arklių augintojai iš Butrimonių, Pagėgių, Kernavės, net Šilutės, bet labiausiai Lazdijų žirgininkų klubo nariai ir tradicinių kinkinių su žemaitukais žygių dalyviai. „Jei bus arklių, reiks ir pakinktų“, – sako meistras. Su rimoriumi G. Masioniu susitikti galėsite tautinio paveldo edukacinių veiklų kiemelyje Legų sodyboje.

Stoginių skiedrų gamybos mokymo programa

Birželio 3-4 dienomis Arklio muziejuje amatininkas Gintas Čekauskas iš Lekėčių (Šakių r.) ves tradicinių amatų neformaliojo mokymo programą „Skiedrinės stogdengystės gamyba“. Programos sumanytojo ir rengėjo G. Čekausko pastangomis skiedrinė stogdengystė buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
Stogdengystės amatas tiesiogiai susijęs su dailidystės amatu. Baigus remti gegnes ir iškėlus pabaigtuvių vainiką, namo šeimininkai ieškodavo stogdengių. Viena iš stogų dangų yra medis. Mediniai stogai Lietuvoje yra žinomi nuo seno. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1604 m. Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje.
„Skiedrų danga – ne tik ekologiška, bet lyg gyvas kvėpuojantis organizmas. Kitas privalumas, kad ilgainiui lentelės ir malksnos įgauna tvirtumo. Gerai mūsų įrengti skiedrų stogai išsilaiko 40 metų ir ilgiau“, – skiedrų stogų privalumus vardija amatininkas.

Naisių žemaitukų žirgyno edukaciniai užsiėmimai „Žemaitukai vaikų pasaulyje”

Naisiuose 2004 m. įkurtas žemaitukų žirgynas yra didžiausias Retų nykstančių veislių saugojimo programoje dalyvaujantis privatus veislynas. Jam 2008 m. buvo suteitkas B kategorijos veislyno statusas, o 2010 m. jis pripažintas pažangiausiu genofondiniu ūkiu Lietuvoje. Tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2012“ šio veislyno eržilas Persikas buvo nominuotas II-ąja vieta. Šiuolaikiškas Naisių žirgynas šventėje pristatys edukacinius užsiėmimus „Žemaitukai vaikų pasaulyje”.

Žemės ūkio ir miško darbų programa su Lietuvos sunkiųjų veislės arkliais

Šiemet į Niūronis atvyksta Lietuvos sunkiųjų arklių augintojų veislės asociacija vedama Biržų krašto ūkinikno Viganto Indrašiaus. Asociacijos nariai Niūronyse pristatys programą “Lietuvos duonpelniai” – bus atliekamis žemės ūkio darbai, rąstai iš miško ištraukiami arklių pagalba. Dirbant su arkliais, draugiškai sugyvenama su žeme ir gamta. Numatoma pademonstruoti žemės arimo, akėjimo ir sėjos darbus su arkliais. Lietuvos sunkiųjų arklių veislės šešiasdešimties metų sukakties progra Lietuvos duonpelnių programoje dalyvaus gausios asociacijos narių pajėgos. Veiks veislinių žirgų paroda.

Senovės baltų karyba iki Mindaugo valstybės sukūrimo

Gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“ rekonstruoja X-XIII a. baltų karių ginkluotę ir gyvenimo būdą. Pagrindinis mūsų tikslas – atkurti karingųjų protėvių išvaizdą, karybos kultūrą, papročius ir žinoma – kovas. Kiekvienas, kuriam yra įdomu sužinoti daugiau apie mūsų protėvius ir jų naudotus ginklus bei šarvus, renginio dieną gali drąsiai prieiti Striukų sodyboje įsikūrusios Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ stovyklos.

Arklių kaustymo menas

Arklių žirgų kaustymo amatą šventėje pristatys trys kalviai:  Darius Petkevičius iš Klaipėdos, Julius Štaškevičius iš Radviliškio ir žilvinas Gricevičius iš Kėdainių. Jau daug metų besirūpinantys žirgų kanopomis profesionalūs kalviai savitu keliu atėjo į šio unikalaus amato kelią. Darius Petkevičius nuo mažens draugavo su žirgais. Lankė jojimo pamokas Alinos Plechavičiutės Veigel žirgyne Plungėje, bendravo su žirgyno kalviu, mokėsi iš jo ir susiejo gyvenimą su šiuo amatu. Julius ir Žilvino vaikystė prabėgo tarp žirgų. Žirgų kaustymo paslapčių mokėsi Rudiškių amatų mokykloje pas mokytoją iš Prancūzijos Jean Matieu Werant ir tapo profesionaliais žirgų kaustytojais. Kalviai parodis,  kaip išvalomos kanopos, atliekamas pedikiūras ir, žinoma, kaustomas žirgas. Susipažinti su arklių kaustymo amatu ir pabendrauti su kalviu galėsite prie Arklio muziejaus kalvės.

Birželio 3 d. Niūronyse numatoma ir daugiau įdomių veiklų: bus demonstruojami tradiciniai amatai, vyks edukaciniai užsiėmimai, grieš muzikantai, skambės dainos apie žirgus, vaidins klojimo teatro aktoriai.

Renginio organizatoriai ir rėmėjai: Anykščių rajono savivaldybė, Žemaitukų arklių augintojų asociacija, Žemaičių dailės muziejus, Žemės ūkio ministerija, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus ir Arklio muziejus.

Nuotraukų galerija [..]