Vlado Vaicekausko kalba

TAUTIEČIAI!
Kas yra ši įstabi mūsų šventė? Ši įstabi mūsų šventė yra mūsų meilė. Didus meilės paliudijimas viskam, kas dar lietuviška, sava, išsaugota, sužiūrėta, ir dega mūsų širdyse.

..
Tai ne vienkartinis renginys pliusiukui ir lentynai.
Pasaulyje turime dalykų, kurie skelbiami be įsakymų, pvz., Dievo buvimas, dvasios apsireiškimas, amžinasis gyvenimas aukštybėse...
Tuo tarpu meilė žmogui ir gimtai žemei reikalauja kasdienių įrodymų, pastangų, būdravimo.
Meilės artimam ir savo kraštui turi būti daug. Meilė turi siekti dangų, o nakties skliaute žibėti ryškiau nei žvaigždynų perlai.

..
Savo meilės artimam, kaip ir gimtai žemei, negalima išdalinti visam pasauliui. Ji turi priklausyti tik brangiausiam žmogui, vaikams ir gimtinei - antros Lietuvos pasaulyje nėra.

MIELIEJI,
kaip būtų gerai, kad šiame murmančiame pasaulyje su savo vaikeliais, savo mokykla, mokytojais per dvylika mokyklinių metų apvažinėtume visą gimtą šalį, į širdį, protą, jausmus įsileistume miestų, miestelių, bažnytkaimių istorijas, tykų upių ir upelių bėgsmą, įstabių ežerynų grožį, kur naktimis vandeniu bėga sidabrinis mėnulio takas, miškų ir girių paukščių giesmes...

..
Keliaukim, nes nepažinęs Lietuvos, savo lopšio, lengvutis it pienės pūkelis lėksi per pasaulį ir niekur neužkliūsi - tenai liksi toks pat svetimas, kokiu buvai ir savame krašte.

MIELIEJI,

kiekvienas meilės trokšta labiau nei turtų. Prieš kerinčią meilę nublanksta visi žemiškieji rūpesčiai ir bėdos. Šventai meilei, kaip ir Tėvynei, reikia aukotis. Tik tokia meilė išlieka nesutepta.

..
Meilės neįmanoma prisišaukti. Ji ateina tuomet, kai pati to užsigeidžia ir o, Dieve, vieną gražią dieną ar pilną paslaptingų šiugždesių naktį, ar padūmavusį rasotą rytą meilė ima ir išeina. Išeina neatsiklaususi, neatsiprašiusi, neatsisuka į tavo meldimą, pilnas ašarų ir išgąsčio akis.

..
Iš meilės griuvėsių pakyli sunkiau nei iš sunkios ligos patalo.

..
Bet meilės grūdą Tėvynei gali pasėti savo vaikelio širdyje. Pasėti ir užauginti. Didi meilė savo Tėvynei, savo šeimai, augantį ir jau suaugusį saugos ir globos iki paskutinės gyvenimo valandos. Tėvynės ilgesys neleis užmiršti savo šventos protėvių kalbos. Meilė ragins visur ir visada
išlikti lietuviu.

..
Kai 1975 metais su kraštą įsimylėjusiu profesoriumi Petru Vasinausku, pasikinkę Bėruką, 42 dienas baladojomės Lietuvos keliais keleliais, nakvojome klojimuose ant šieno, sodybose, mokyklose, vieną naktį Ignalinos ežerynų saloje profesorius ištarė: Vladai, ne kosmosas virš mūsų, ne žvaigždės virš mūsų, o mes patys du tupime žvaigždėje, kuri vadinasi Žemė ir blyksime dangaus dienovidžiuose. Mes, Vladai, skrendame kosmose be skafandrų. Tai ir yra didysis žemės Sutverėjo stebuklas.

..
Šiandien, šventišką dieną, kur pilna meilės ir artumo, sakau: čiupkim savo mažus ir paaugusius vaikelius ir kasmet keliaukim po Lietuvą, ir naktį, išlindę iš palapinių, pakėlę akis pamatysite koks nuostabus žvaigždynas žėri virš tavęs ir tavo vaikelių ir toje dangaus begalybėje kartu su savo šeimynėle skriesi tu, šeimos tėve, vienmarškinis ir be skafandro. Patirsi tai, kas tau yra Tėvynė Lietuva.

..
Ten, aukštybėse, kartu skries didaus mokslininko, keliauninko, šios šventės sumanytojo, profesoriaus Petro Vasinausko ir jo Bėruko siela. Čia, tik čia, Lietuvoje, esame savi.





Vlado Vaicekausko kalba, pasakyta 2018 m. birželio 2 d., Lietuvos šimtmečio ir Arklio muziejaus keturiasdešimtmečio progomis, “Bėk, bėk, žirgeli" šventėje Niūronyse.

..

Vladas Vaicekauskas

Gimė 1938 gruodžio 3 d., Kriaunų k. Rokiškio r. Studijavo teisę Vilniaus universitete. Dirbo „Lietuvos ryto“, „Jaunimo gretų žurnalistu, vėliau redaktorių pavaduotoju. Kartu su režisieriumi Rimtautu Šiliniu yra parašęs keletą dokumentinių filmų senarijų, laimėjęs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Estijos jaunimo žurnalų bendrus konkursus. Nuo 1992- jų dirba „Respublikos“ redakcijoje. Zonos korespondentas, vėliau vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Dabar apžvalgininkas. Parašė knygą „Portretas per laiko prizmę“ apie iš Anykščių krašto kilusį Melioracijos ir vandens ūkio ministrą Joną Veličką. Kartu su profesoriumi Petru Vasinausku keliavo arklio traukiamu vežimu garsiojoje kelionėje po Lietuvą 1975 m. dalinosi kelionės džiaugsmais, vargais įspūdižius fiksavo dienoraštyje. Unikali kelionė su arkliu ir bendravimas su prof Petru Vasinausku jaunam žurnalistui turėjo didelės įtakos, kuri vėliau atsiskleidė kūryboje.

Nuotraukų galerija [..]