Tėviškės ilgesys įamžintas karpiniuose

Birželio 17-18 d. Arklio muziejuje vyko respublikinis karpytojų pleneras žirgo tema „Popierinis Niūronių žirgelis“. Į aukštaitišką sodybą susirinko 16 dalyvių iš Anykščių, Utenos, Rokiškio, Kupiškio, Druskininkų ir Šakių rajonų. Pasitelkę žirklutes ir peiliukus baltuose popieriaus lapuose iškarpė paveikslus su senovės baltų simboliais – žirgeliais, numylėtais ir brangintais kaimo ašvieniais ir žaismingais, iš vaikystės prisiminimų atėjusiais kumeliukais. Plenero dalyvės sukūrė per 20 meniškų karpinių, kuriuos padovanojo muziejui.

Idėja gimė Niūronyse

Mintis organizuoti plenerą Arklio muziejuje kilo tautodailininkei, tradicinių ir meninių karpinių meistrei Odetai Tumėnaitei – Bražėnienei. Savo kūrybiniais darbais O. Tumėnaitė – Bražėnienė garsina Utenos kraštą visoje Lietuvoje ir užsienyje. Besimokydama Vilniaus pedagoginiame universitete parodose susipažino su meninių karpinių pradininkių Lietuvoje Janinos Daniliauskienės ir Nijolės Jurėnienės darbais, pati pabandė karpyti ir jau studijų metais surengė pirmą personalinę meninių karpinių parodą. Kiek parodų surengusi autorė – jau neskaičiuoja. Tikriausiai per šimtą Lietuvoje ir užsienio šalyse: Rusijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Olandijoje, JAV. Meno kūrėjos statusą turinti profesionali karpytoja parengė šešis leidinius karpinių tematika. „Karpiniai Kalėdoms“, „2017 m. kalendorius, Odetos karpiniai“, „Popierinės užuolaidėlės“ ir kt. Poezijos knygą „Angelo šešėlyje“ autorė iliustravo savo karpiniais. Visuose O. Tumėnaitės – Bražėnienės leidiniuose kūriniai su paaiškinimais, kaip ir ko imtis, kaip pasidaryti. Autorei visada rūpėjo ne laikyti paslaptyje, o dalintis kūrybine patirtimi. Dešimt metų vadovaudama Utenos tautodailininkų klubui subūrė per 20 karpytojų, produktyvių kūrėjų. O. Tumėnaitė – Bražėnienė nominuota geriausiu respublikos meistru vaizduojamosios dailės srityje, apdovanota Aukso vainiku, kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą, gavusi daug kitų premijų ir apdovanojimų.

Daug kartų lankydama Arklio muziejų O. Tumėnaitė – Bražėnienė matė ir žavėjosi Ritos Vasiliauskienės karpiniais, kurie puošia aukštaitišką sodybą. R. Vasiliauskienė ne tik moko duoną kepti ir žvakes lieti muziejaus lankytojų grupes, bet yra pripažinta velykinių margučių raštų raižymo ir meniškų karpinių kūrėja, daugiau kaip dešimt metų dalyvauja Anykščių krašto tautodailininkų parodose. 2017 m. R. Vasiliauskienė už tradicinių amatų populiarinimą ir sklaidą apdovanota Žemės ūkio ministro apdovanojimu ir pinigine premija.

Reikia priminti, kad lietuviškų karpinių tradicija daugiausia siejama su kaimu. Žmonės norėjo turėti jaukius ir gražius namus, ir iš popieriaus iškarpydavo lempų gaubtus, staltiesėles, karpiniais puošė šventus paveikslus, pirkių langus ir laidotuvių karstus, todėl abi menininkės nusprendė, kad Niūronys – patraukli vieta organizuoti respublikinį karpytojų plenerą.

Svarbiausia – talentas, troškimas kurti ir darbas

Lietuvoje nėra meniško karpymo mokyklų, todėl kiekviena plenero dalyvė savitai įžengė į karpytojų kelią. Rūta Vanagickienė, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos dailės mokytoja, daug mokinių išugdžiusi ir išleidusi į gyvenimo kelią, dabar dalyvauja Utenos amatų centro “Svirnas” veikloje, rengia personalines karpinių parodas.

Gita Kolosovienė, Obelių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tautodalininkų sąjungos Rokiškio skyriaus narė. 2001 m. parengė pirmą personalinę karpinių parodą Obelių bibliotekoje, vėliau kituose Lietuvos miestuose ir užsienyje – Baltarusijoje, Turkijoje.

Virginija Jurevičienė dirba Kupiškio ikimokyklinio ugdymo vaikų darželyje „Obelėlė“, išrinkta Tautodailininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininke. V. Jurevičienė mėgo piešti, karpinius matė nuo pat vaikystės pas kaimynę tautodailininkę, tačiau karpyti pradėjo, kai reikėjo papuošti darželio klasę. Tada darželių finansavimas buvo menkas ir auklėtoja suprato, kad padėti sau gali, tik įvaldžiusi karpymo meną. Laikui bėgant V. Jurevičienė surengė 20 parodų Lietuvoje, Belgijoje ir Baltarusijoje.

Genutė Valaitytė Bučiūnienė iš Šakių daugiau žinoma kaip šuolių į vandenį respublikos čempionė ir trenerė karpiniais susižavėjo dalyvaudama su dukra tautodailininke Zyplių dvare organizuojamuose dailininkų pleneruose. Po dukros mirties karpymas virto savotiška terapija. Iš pradžių karpė tik kryžius, kol pamažu pavyko sukarpyti liūdesį, ir Genutės kūryboje atsirado kitokių, šviesių motyvų.

Tautodailininkų sąjungos narė Diana Lukošiūtė iš Druskininkų parodose dalyvauja nuo 1998 m. Jos karpiniai publikuoti knygoje „Lietuvos ir pasaulio karpinių menas“. Karpiniais iliustravo knygas „Metų ratas“, „Pavasarėlis“, „Bitutės Zuzės nuotykiai“ ir kt. Karpinių meno moko jaunimą, suaugusius ir žmones su negalia.

Karpymas tiesiog daro stebuklus. Į plenerą atvykusi Lina Kabelkaitė iš Leipalingio galima sakyti atgijo naujam gyvenimui. Po autoavarijos teko iš naujo mokytis vaikščioti ir kalbėti. Dabar L. Kabelkaitė piešia ir karpo, parengė karpinių parodas Veisiejuose ir Lietuvos respublikos seime.

Anykštėnė Virgita Kalinovienė karpiniais susidomėjo dar 12 klasėje. Dirbdama medicinos srityje kalėdiniais karpiniais puošia įstaigos langus, kad dirbantiems linksmiau būtų. Tautodailininkė karpo paveikslus, atvirukus. Surengė karpinių parodą Anykščių miesto bibliotekoje. Kasmet dalyvauja rajono tautodailininkų organizuojamose parodose.

Labai svarbu karpymo tradicijas perduoti jaunajai kartai. Į plenerą buvo pakviestos ir dalyvavo dvi gimnazistės Adelė Bražėnaitė ir Rūta Kolosovaitė. Gera turėti tokias mamas, iš kurių galima daug ko išmokti. Jaunosios karpytojos žirkles į rankas paėmė būdamos ketverių metukų. Nors vilioja ir kitos meno kryptys, piešimas, margučių, lino raižiniai, tačiau su karpiniais dalyvauja parodose ir taip garsina savo mokyklas.

Rasa Slesoriūnienė ilgai dirbo pedagoginį darbą ir vadovavo vaikų darželiui „Šaltinėlis“. Dabar Utenos Trečiojo amžiaus universiteto menų fakulteto vadovė daug karpo ir tikriausiai yra produktyviausia karpytoja. Per trejis metus surengė keturias personalines parodas. R. Slesoriūnienė apdovanota ir kitokiais talentais: siuva žaislus ir piešia portretus. Plenero metu labai pasisekė dviems stebėtojams – Anykščių savivaldybės kultūros skyriaus vedėjai Audronei Pajarskienei ir šių eilučių autoriui. R. Slesoriūnienė padovanojo akimirksniu sukurtus portretus.

Gaila, kad nesuspėjau pabendrauti dar su keturiomis karpinių meistrėmis iš Utenos. Vakare Miglė Saladžiūtė, Vaida Svigarienė, Gita Juškienė ir Lina Paukštienė išskubėjo namo, o kitą dieną jau nebeatvyko. Tiesa, nekartą su jomis esu susitikęs muziejuje. Tautodailininkės dirba švietimo, socialinėse srityse ir daug kartų su savo mokiniais lankė muziejaus ekspozicijas. Tada pastebėjau jų jautresnį požiūrį į praeitį, žmonių rankomis sukurtus ir mūsų dienas pasiekusius muziejinius eksponatus. Dabar žinau, kad jas vienija bendras bruožas – gebėjimas kurti meniškus karpinius.

Moterų kūrybiškumas beribis

Dvi dienas su peiliukais, miniatiūrinėmis žirklutėmis, rėžtukais popieriaus lakštuose tautodailininkės kūrė naujus darbus. Per pertraukas aukštaitiškos gryčios krosnyje kepė duoną, klausėsi sutartinių liaudies dainų ansamblio „Abelėla“ dainininkių, dalyvavo apeiginiame nuometo rišimo rituale, lankė muziejaus ekspozicijas, domėjosi arklio anatomija, fiziologija, sunkiųjų veislės arklį Dobilą vaišino duona, nes turėjo užduotį karpiniuose pavaizduoti arklius.

Beveik visų menininkių vaikystėje buvo arklių, kuriuos šiltai prisimena. R. Vanagickienė užaugo pavyzdingame tėvelių ūkyje, kur žemė buvo dirbama su ardėnų veislės arkliais, o važiuojama su eikliu žirgu trakėnu. Mokytoja prisiminė, kai važiuojant į bažnyčią nirtulingas žirgas ją iš vežimo išvertė, bet dabar dėlto jau nepyksta. V. Jurevičienės tėvelis buvo kalvis, senelis turėjo kumelę Kaštonę, kurią labai mylėjo ir anūkė.

Iškarpytuose paveiksluose dominuoja žirgų ir senojo kaimo motyvai, panaudoti pasagos simboliai, gėlės, senovės baltų tikėjimo ženklai, yra Arklio muziejui dedikuotų darbų. Karpiniuose įamžintas gimtųjų namų, tarpusavio žmonių santykiuose vyravusios darnos, pagarbos vieni kitiems ir artimo sąlyčio su gamta ilgesys. Iš kūrinių sklinda giedra ir viltis, kad arklių mūsų gyvenime tik daugės, ir kaimiškose vietovėse besikuriančiuose ekologiniuose ūkiuose vietos atsiras ir lietuviškiems žirgeliams žemaitukams.

Muziejininkai parengė plenero dalyvių meniškų karpinių parodą ir visus kviečia ją aplankyti. Paroda veiks iki vasaros pabaigos.

Egidijus Musteikis

Nuotraukų galerija [..]