Sėjom, sėjom rugelius

Rugsėjui baigiantis, pratęsdami savaitgalio renginių ciklą, Arklio muziejaus muziejininkai organizavo Duonpelnio šventę. Žemės arimo ir akėjimo darbus su arkliais pademonstravo ūkininkas Arvydas Masys, Jono Biliūno gimnazijos technologijų mokytojas Kazimieras Morkūnas pasėjo rugius. Prieš tai kalvis Žydrūnas Vasilionka pakaustė arklius, paruošdamas juos žemės ūkio darbams ir pristatė retai kam bematomą arklių kaustymo amatą. Šventė buvo linksma ir išsiskyrė tuo, kad visi dalyviai galėjo pabandyti paarti, padrapakuoti žemę ir sėti rugius su viltim, kad išaugs geras derlius.

Prieš darbą visada reikia pasirūpinti arklių kanopomis

Praeityje, prieš sunkius žemės ūkio darbus ar važiuodamas į miestą, tvarkingas ūkininkas visada pakaustydavo savo arklius. Prieš Duonpelnio šventę pakaustyti arklių ir pademonstruoti senąjį kalvio amatą į Niūronis atvyko kalvis, garsus žirgų vadeliotojas ir treneris Žydrūnas Vasilionka. Žirgai Žydrūnui, galima sakyti – visas gyvenimas, su žirgais jis nesiskiria nuo 15 metų, kai pirmąkart dalyvavo respublikinėse ristūnų lenktynėse Utenoje. Ž.Vasilionka dirbo su garsiais Lietuvos žirgų vadeliotojais – Kazimieru Trota Želvoje, Pranu Navalinsku Širvintose. Ž.Vasilionka pelnė per 100 respublikinių ir tarptautinių prizų, keletą metų stažavosi Norvegijoje. Treniruodamas UAB „Kasandros grupė“ žirgus Utenoje, kuri palaiko ryšius su Prancūzija, Ž.Vasilionka žirgų vadeliotojų tarptautinėse varžybose Paryžiuje užėmė prizinę vietą. Būdamas tarp žirgų, jis savitu keliu išmoko kalvio kaustytojo amato, tobulino įgūdžius, žinias kaupė praktikoje. Jam teko laimė stebėti kalvio Petro Kazlausko darbą, kai lankė sporto klubą Užpaliuose pas Viktoriją Jovarienę. P.Kazlauskas buvo kelių amatų meistras –kaustė arklius, lenkė kinkymo lankus, siuvo pakinktus. To meto arklių augintojai sakydavo – nėra nieko, ko Kazlauskas nepadarytų. Pasimokęs pas P. Kazlauską, gabus jaunuolis ir pats pradėjo kaustyti žirgus. „Treniruodamas žirgus geriausiai juos pažįstu. Žinau jų charakterio savybes, todėl žymiai lengviau galiu juos pakaustyti, negu iš kitur atvažiavęs žirgams nežinomas kalvis“, – pasakojo Ž.Vasilionka. Kaustyti įvairių veislių žirgų kalviui teko daug, ypač dirbant raitojoje policijoje. Kaustymas yra subtilus darbas. Svarbiausia, pamatęs arklį, kalvis per kelias minutes turi atspėti jo charakterį. Žinodamas, kad muziejaus sunkiųjų veislės arklys Dobilas yra kaprizingas, kalvis atvažiavo iš vakaro, pakaustė Dobilą ir ramiai paruošė jį rugių sėjos šventei. Kitą dieną, jau stebint žiūrovams, kalvis kaustė sporto klubo „Origonas“ žirgą Rublį. Rublis išskirtinai ramus ir draugiškas žirgas. Jis seniai baigė sportinę karjerą ir daugiausia turistus muziejuje ant savo nugaros nešioja. Žirgas, kaip ir žmogus, gali būti plokščiapadis ar pilnapadis. Aptikęs pilnapadystę, kalvis išpjaustė kanopas taip, kad žirgas kojas statytų tiesiai ir pakaustė lengvomis, bet tvirtomis pasagomis. Dabar Rublis žymiai dailiau žingsniuoja ir gražiau šuoliuoja. Muziejuje visi žirgai ir arkliai turi būti tvarkingai pakaustyti.

Svarbiausias ir garbingiausias darbas

Patys svarbiausieji darbai kaime buvo žemės arimas ir sėja, nes nuo būsimo derliaus priklausė visos šeimos gyvenimas. Rugių sėjimas – vienas iš garbingiausių darbų, nes žmonėms visada reikia duonos. Pademonstruoti, kaip anksčiau buvo dirbama žemė, su arkliu į muziejų atskubėjo ūkininkas Arvydas Masys su žmona Maryte Masiene. Andrioniškietį A.Masį visi pažįsta kaip žmogų, kuris negali gyventi be arklių. Per visą gyvenimą jų turėjo daugiau negu dvidešimt. Dirbdamas miškų ūkyje, arkliais traukė rąstus, vežė medieną. Vėliau, dirbdamas eiguliu Pavarių girininkijoje, turėjo nuosavą arklį ir juo apjodavo visą eiguvą. Bėgant laikui, kai dauguma kaime pradėjo naudotis traktoriais, A.Masys neatsisakė arklio ir šiandien juo dirba žemę, parsiveža šieną, parsigabena malkų iš miško žiemą. Šeimininkė M.Masienė arklio traukiamu vežimu nuvažiuoja aplankyti pažįstamų moterų.

Sakoma, kad žemės darbai sustiprina kūną, duoda peno dvasiai ir suvienija žmones. Ūkininkas A. Masys su kumele Romaške greitai suarė lauką, išakėjo žemę. Norėdami prisiminti jaunystę, prie plūgo stojo ir šventėje dalyvavę vyrai. Kas ankščiau buvo būtinybė, dabar tampa atrakcija, maloniu prisiminimu. Nuo suaugusių neatsiliko ir A. Vienuolio progimnazijos mokiniai, senų tradicijų mylėtojų būrelio nariai. Žemę arė ir akėjo Benas Polis, Dominykas Beinorius. Paskui plūgą ėjo muziejuje dirbanti mokytoja Vilė Mikučionytė, primindama biblijinį įsakymą, kad visi esame padaryti iš žemės, kurią mums buvo įsakyta dirbti. Sėjėjas Kazimieras Morkūnas – įdomi, spalvinga asmenybė. Prieš dvidešimt metų nusipirko seną, prieškaryje statytą sodybą Sedeikių kaime ir čia su žmona Ligita Morkūniene įkūrė Pintinių muziejų. Abu Morkūnai yra pripažinti tautinio paveldo amato – pynimo – meistrai. Pas juos į sodybą atvažiuoja ekskursijos, šeimininkai veda edukacines pynimo iš vytelių pamokas. Prie sodybos yra bičių ūkis. Morkūnai laiko suranda ir visuomeninei veiklai, dainuoja bendruomenės etnografiniame ansamblyje. Sėti rugius Kazimierui – ne naujiena. Išmoko iš savo tėvelio ir jaunystėje sėjo daug kartų. Pradėdamas sėją, K.Morkūnas prisiminė, kaip darydavo tėvelis: persižegnojo, palaimino lauką ir maldoje paprašė gero derliaus. Užsėti lauką Kazimierui padėjo anūkė – Antano Vienuolio progimnazijos mokinė Emilija Pravilionytė. Ji šakelėmis pažymėjo užsėtą plotą, kad sėjėjas veltui sėklos nebarstytų – taip anksčiau sėjėjams padėdavo vaikai. Apsėjęs lauką, sėjėjas Kazimieras leido sėti ir šventės jaunimui, kad tikrai javai užaugtų vešlūs. Pabaigę darbą visi šventės dalyviai susirinko į aukštaitišką sodybą, vaišinosi šeimininkės paruoštais patiekalais, draugiškai bendravo, dalinosi įspūdžiais. Tarsi senajame Lietuvos kaime, kai po vienu stogu gyveno didelės šeimos, visi buvo darbštūs, vieningi ir duonos nestokojo. „Sėsim, sėsim rugelius, bus duonelės, bus gardžios“, – dainuojama liaudies dainoje. Muziejininkai sėja sėklą į lankytojų širdis – ir kuriems dar teko kaime arkliu dirbti įvairius darbus ir ilgisi tų dienų, ir tiems, kas nedirbo, bet gali pabandyti Niūronyse, dalyvaudami tradicinėse žemės darbų šventėse ir iš naujo atrasdami Arklio muziejų.

Egidijus Musteikis

Nuotraukų galerija [..]