Restauruota „Vyčio žirgo“ skulptūra

Neseniai Veterinarijos akademijos muziejaus vedėjos Linos Baršauskienės rūpesčiu į Arklio muziejų pateko straipsnis apie tai, kaip Akademija paminėjo įkūrimo 80-ąjį jubiliejų. Ta proga buvo restauruota Akademijos kieme stovinti įspūdingo dydžio žirgo skulptūra. Skulptūros autorius – l-ojo husarų Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos pulko karys, viršila Jurgis Rutkauskas (1907-1998).

Mintis sukurti paminklą lietuvio kario bendražygiui žirgui kilo jau tada, kai J. Rutkauskas mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje piešimą dėstė skulptorius Juozas Zikaras. Gabiam jaunuoliui mokytojas siūlė stoti mokytis į meno mokyklą, tačiau gimnazistą labiau traukė technika ir kariuomenė. Atlikęs privalomus karinius mokymus husarų pulke, J. Rutkauskas toliau tęsė tarnybą to paties pulko mokomajame eskadrone. Prisiminti seną svajonę sukurti žirgo skulptūrą paskatino modeliu tapęs viršilos žirgas Greitas, su kuriuo jodinėdamas patyręs kavaleristas rodė pavyzdį jauniems kareiviams. Netrukus iš betono buvo nulieta pusantro karto didesnė už natūralų žirgą skulptūra, simbolizuojanti drąsą, veržlumą, ištikimybę ir draugystę. Pulko vadas pulkininkas A. Valušis žirgo skulptūrą pavadino „Vyčio žirgu“. Greitai naujasis paminklas tapo ne tik husarų pulko kareivinių pasididžiavimu, bet ir Vytauto kalno puošmena. Sovietų armijai okupavus Lietuvą husarų pulkas buvo išformuotas, o „Vyčio žirgo“ paminklą – nepriklausomybės reliktą – naujoji valdžia nugriovė.

Apie 1960-uosius metus Veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros profesorius V. Šarkūnas (1926-2015), viešėdamas pas giminaičius Žaliakalnyje, šalia kareivinių tvoros rado suniokotą žirgo skulptūrą ir apie ją pranešė Veterinarijos akademijos administracijai. Patriotiškai nusiteikę tuometiniai akademijos vadovai nusprendė išgelbėti žirgą nuo sunykimo ir pastatė akademijos kieme. Atkuriant paminklą dalyvavo pats autorius J. Rutkauskas. Iš naujo atgimęs „Vyčio žirgas“ tapo neatsiejama Veterinarijos akademijos dalimi. Prie paminklo noriai fotografuodavosi akademijos svečiai, studentai, absolventų grupės, prisimindami ir pagerbdami husarų pulko karius.

Laikui bėgant vėl prireikė restauruoti „Vyčio žirgą“. Paminklo atnaujinimo organizatoriai informacijos ieškojo prieškario Lietuvos spaudoje, senose fotografijose, nes autorius J. Rutkauskas jau buvo miręs. Nelikome abejingi ir mes, Arklio muziejininkai. Pasidalinome fonduose esančiomis „Vyčio žirgo“ nuotraukomis, kurias muziejui padovanojo iš Anykščių rajono, Pusbačkių kaimo kilęs husarų pulko karys Aleksas Verikas. Husaro A. Veriko gyvenimas ir likimas labai panašus į skulptoriaus J. Rutkausko.

A. Verikas atlikti privalomą karo tarnybą buvo pašauktas į husarų pulką. Po tarnybos baigė puskarininkių mokyklą ir tolimesnei tarnybai buvo perkeltas į 3-iąjį kavalerijos „Geležinio vilko“ dragūnų pulką. Prasidėjus okupacijai puskarininkis A. Verikas apsisprendė priešui netarnauti ir paliko kariuomenę. Slapstėsi savo tėviškėje. Paskui frontą slenkantys enkavedistų daliniai be gailesčio šaudė besislapstančius nuo armijos jaunuolius. A. Verikas pasitraukė pas partizanus. Dalyvavo ne vienose kautynėse su stribais ir enkavedistais. Vienas didžiausių buvo Juodgirės mūšis, kuriame dalyvavo apie 100 partizanų ir 400 sovietinės armijos kareivių. Puskarininkis A. Verikas iš partizanų suformavo kelias kolkosvaidininkų grandis. Vienai iš jų pats vadovavo. Užvirė 3 valandas trukęs mūšis. Partizanai neprilygo karių skaičiumi, ir priešo ginkluotė buvo geresnė, bet išnaudodami gerai pažistamą mišką prasiveržė į saugią vietą palikdami daug žuvusių draugų. Tą kartą A. Veriką aplenkė kulka, tik gerokai vėliau jis buvo išduotas ir ištremtas į Sibirą. Po Stalino mirties, sugrįžęs į tėviškę, Pusbačkių kaime gyveno iki pat mirties. Muziejininkams apsilankius A. Verikas pasidalino prisiminimais apie tarnybą lietuviškuose kavalerijos pulkuose ir padovanojo muziejui daug senų fotografijų. Pasiremdami husarų pulko puskarininkio A. Veriko dovanotomis nuotraukomis ir kita sukaupta istorine medžiaga, restauratoriai sėkmingai atnaujino žirgo skulptūrą. Širdyje džiaugiamės, kad nors ir nedidele dalelyte prisidėjome prie prieškario Lietuvos kariuomenės kavalerijos simbolio „Vyčio žirgo“ paminklo atnaujinimo.

Egidijus Musteikis

Nuotraukų galerija [..]