Apie Arklio muziejų 
Apie ekspozicijas Arklio muziejuje
Apie edukacines programas
Apie Arklio muziejaus istoriją
Apie arklįNiūronyse arkliai kalbėjo su žirgais
Trečiąjį rugsėjo šeštadienį Duonpelnio diena Arklio muziejuje buvo paminėta keliais įdomiais renginiais. Muziejaus vežimų klojime buvo demonstruojamas Žirgų globos asociacijos pastangomis sukurtas dokumentinis filmas „Žirgas Lietuvos istorijoje, tautosakoje ir šiandien“, aukštaitiškos sodybos gryčioje susirikę šventės dalyviai kepė ruginę duoną ir stebėjo parodomąją žemės ūkio darbų su arkliais programą, Niūronių hipodrome vyko tradicinės konkūrų varžybos „Aukštaitijos taurė“.
Prieš dešimtmetį įsikūrusi Žirgų globos asociacija yra pelno nesiekianti organizacija, kuri rūpinasi žirgų gerove Lietuvoje, teikia tiesioginę pagalbą žirgams ir arkliams. Žvilgtelėjus į šios asociacijos internetinį puslapį, nesunku pastebėti, kad asociacijos veikla įvairiapusė ir labai aktyvi. Lietuvos žirgų globos asociacija yra tarptautinės gyvūnų teisių apsaugos organizacijos narė ir Didžiosios Britanijos gyvūnų teisių apsaugos tarybos tarptautinio padalinio asocijuota narė. Asociacija organizuoja seminarus žirgų auginimo ir priežiūros klausimais, kuriuose paskaitas skaito iš Vakarų Europos pakviesti lektoriai. Asociacija remia ir dalyvauja jaunimui ir suaugusiems skirtuose renginiuose, organizuoja parodas, koncertus, kurių metų renka pinigines lėšas. Bendradarbiaudama su valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, asociacija įgyvendina įstatymų pataisas dėl griežtų sankcijų neprižiūrintiems žirgų. Asociacijos nariai su savanoriais lanko žirgynus ir fiksuoja tokius pažeidimus. Asociacija ieško bendraminčių įgyvendinti savo tikslams.
Dokumentinis filmas „Žirgas Lietuvos istorijoje, tautosakoje ir šiandien“ – tai asociacijos ir Arklio muziejaus bendradarbiavimo užaugintas vaisius. Arklio muziejuje filmuotame filme mokslininkė Giedrė Šukytė pristatė arklius tautosakoje. Keletą žodžių apie Lietuvos arklininkystės istoriją teko ištarti šių eilučių autoriui. Anykščių rajono gyventojai Jonas Rasikas iš Pašilių, Ramuldavos kaimo ūkininkas Antanas Milašiūnas ir debeikietis Balys Steponavičius papasakojo, kodėl laiko arklius, kokius darbus su jais dirba ir kaip į muziejaus organizuojamą žirgų sporto ir tradicinės kultūros „Bėk bėk, žirgeli“ šventę visada atvažiuoja. Į Arklio muziejų atvykusios trys jaunos, energingos darbuotojos: asociacijos vadovė Rūta Matukonytė, operatorė Giedrė Graikšaitė ir valdybos narė Vaida Žukauskaitė muziejaus lankytojams pristatė filmą ir supažindino su žirgų globos asociacijos veikla.
Antroje dienos pusėje muziejaus lankytojai susirinko į Striukų etnografinę sodybą kepti ruginės duona. Sodybos šeimininkė Nijolė Kačkuvienė supažindino svečius su tešlos paruošimo, išminkymo ir kepimo subtilybėmis, padėjo suformuoti duonos kepaliukus. O kokia gi duonpelnio diena be arklių, su kuriais kaimo žmonės dirbo žemę, arė laukus, akėjo, ėmė derlių ir atsidėkodami juos pavadino duonpelniais. Su kvapniais, ką tik iš pečiaus ištrauktais duonos kepalėliais lankytojai skubėjo žiūrėti žemės dirbimo darbų su arkliais. Muziejaus vadeliotojas Vidmantas Banys ir Anykščių rajono Karūnės kaimo ūkininkas Arvydas Pasmokis su Lietuvos sunkiųjų veislės arkliais pademonstravo arimo, akėjimo, volavimo darbus. Sėdamas žiemkenčius į žemę malūnininkas iš Ramygalos Jonas Plučius kartu su kaišytoja Danguole Linartiene papasakojo, kad anksčiau žmonės gerbdami duoną laikėsi sėjos darbų apeigų. Eidami sėti vyrai apsirengdavo švariais drabužiais, kad javai būtų švarūs. Rugius sėdavo dažniausiai baltai apsirengę, kad javai ir duona būtų balta. Kartais sėjėjas prieš sėdamas suvalgydavo virtą kiaušinį ar kiaušinienės, kad kaip iš kiaušinio prasikala viščiukas, taip kad ir javai duotų gerą derlių. Baigęs sėją sėjėjas gale lauko įbesdavo kuolą ir ant jo pakabindavo vyžą, kad rugių varpos būtų didelės kaip vyžos.
Stebėdami žemės dirbimo darbus, programos dalyviai suprato, kad arkliai, kaip ir žmonės, jaučia, mąsto, yra labai draugiški ir savaip susikalba žvengdami, gugendami, prunkšdami. Vos tik A. Pasmokio keturių metų eržilas Meškis nutraukdavo plūgą į kitą lauko galą, tuoj sužvengdavo V. Banio sunkusis Dobilas. Jiems atsiliepdavo vežimą traukianti kumelė Musė ir žemaitukė Artistė. Iš kito Niūronių kaimo galo, kur vyko konkūrų varžybos, girdėjosi žirgų žvengimo aidas. Tą dieną arkliai kalbėjo su žirgais.
Egidijus Musteikis
Nuotraukų galerija [..]