Naktigonė prie Šventosios upės

Rugpjūčio 12 d. 18 val. Anykščių regioninis parkas kartu su bičiuliais kviečia vėl prisiminti senuosius naktigonės papročius. Vakarėjant ir dangų gaubiant sutemoms, prie upės susirinkę lankytojai galės apžiūrėti Andrioniškio kaimo bei Jojimo sporto klubų Vilartas ir Mikadoras augintinius – „gyvuosius eksponatus“ – įvairių veislių arklius, čia pat apie juos galės pabendrauti su raiteliais. Vaikų lauks iš Arklio muziejaus atkeliavęs senovinių žaidimų kiemelis, Peterburgskos armonikos griežimu džiugins Utenos krašto muzikantas Raimondas Garsonas. Pinsime vainikus, lauks kupinas siurprizų „Laimės ratas“. Sušalę šildysimės aplink laužą, Anykščių regioninis parkas kvies ragauti kvapnią žolynų arbatą (Arbata- mūsų, puodeliai -Jūsų). Renginį vainikuos tradicinės žirgų ir raitelių maudynės Šventosios upėje.

Stovyklavietė, kurioje vyks renginys, patenka į Natura 2000 teritoriją – Šventosios senvages, kuriose saugomos stepinių pievų buveinės. Čia jau keletą metų ūkininkų ganomos kelios avių bandos bei ožkytės prisideda prie šių natūralių pievų išsaugojimo.

Stovyklavietėje „8 kilometras”, koordinatės (WGS): 55.568252, 25.057721

XX a. pradžioje naktigonė – tai bendras arklių ganymas naktį, kad jie priėstų, pailsėtų, nes darbymetis. Naktigonė prasidėdavo ganykloms pradžiuvus ar antroje vasaros pusėje, kada paaugdavo kumeliukai, ir baigdavosi rudenį. Naktigoniai buvo bernai, pusberniai, piemenys, rečiau pats šeimininkas. Kartais į naktigonę leisdavosi ir merginos. Iki šienapjūtės ganydavo pamiškėse arčiau kaimo, sužėlus atolui – pievose. Po rugiapjūtės, kai nebebūdavo skubių kasdieninių darbų, į tolimesnes pamiškių ganyklas išjodavo kelioms savaitėms. Iki saulei patekant ganydavo pasikeisdami: vieni ilsėdavosi, kiti budėdavo.

Kad turėtų kur pasislėpti nuo lietaus, pailsėti, naktigoniai pasistatydavo palapines ar pašiūres. Kai kada atsivesdavo šunis, kurdavo laužus. Gyvulius supančiodavo, po kaklu kabindavo barškalus, kad girdėtų, kur arkliai yra. Iš pasikeitusio skambėjimo suprasdavo, kad juos pabaidė svetimas žmogus, greičiausiai arkliavagis, arba vilkas.

Ganydami dažniausiai kažką dirbdavo: pjaudavo lazdas, plėšdavo karnas, tošis, droždavo grėbliakočius, botkočius, pindavo pintines, rišdavo šluotas. Naktigoniai taip pat pasakodavo pasakas, baisius atsitikimus, minė mįsles, žaidė žaidimus. Naktigonė buvo pirmoji bendruomeninio gyvenimo mokykla, kurioje jaunuoliai pirmą kartą sužinodavo apie tai, ko namuose negirdėdavo arba ką nuo jų sąmoningai slėpdavo. Išskirsčius kaimus į vienkiemius ar panaikinus bendrą ganiavų nuosavybę, naktigonė nunyko.

Renginio organizatoriai ir rėmėjai: Anykščių regioninis parkas, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Arklio muziejus, Lietuvos kultūros taryba, Jojimo sporto klubai „Vilartas” ir „Mikadoras”.

Nuotraukų galerija [..]