Advento stebuklas

Skaičius „trys“ turi antgamtinių galių. Antikos filosofai tvirtino, kad „du“ negali būti sujungti be trečio. Tarp pradžios ir pabaigos, viršaus ir apačios, dešinės ir kairės yra vidurys, iš kurio viskas atgyja. Tarp praeities ir ateities yra dabartis, tarp šviesos ir tamsos – prieblanda, tarp dienos ir nakties – vakaras, tarp gimimo ir mirties – gyvenimas. Ne mažiau svarbus šis skaičius ir krikščionių religijoje. Krikščionys garbina Dievą trijuose asmenyse. Naujajame testamente Jėzus dykumoje ištvėrė tris gundymus. Į susitikimą su Tėvu jis paėmė tris artimiausius mokinius. Petras Jėzaus išsižadėjo tris kartus, o išsižadant gaidys užgiedojo tris kartus. Jėzus prisikėlė iš mirusių trečiąją dieną. Krikščionys pripažįsta tris dorybes – tikėjimą, meilę ir viltį.

Matyt iš meilės ir pagarbos Tėvynei trys Aukštaitijos šviesuoliai – agronomas, visuomenininkas Bernardas Šakėnas, skulptorius Kęstutis Krasauskas ir Biržų krašto ūkininkas Arūnas Drevinskas gruodžio 9 d. į Arklio muziejų atgabeno ir pastatė įspūdingą šešių metrų aukščio ąžuolinę skulptūrą – kaip dovaną Lietuvai valstybės atkūrimo 100-čio proga.

Sumanymo autorius ir pagrindinis darbų organizatorius B. Šakėnas vietą skulptūrai Niūronyse, Arklio muziejuje pasirinko neatsitiktinai. B. Šakėno tėviškė Anykščių rajono Kalvelių kaime, kur gražioje tėvelių Jono ir Marijonos Šakėnų sodyboje prabėgo jo vaikystė. Tėvelis buvo stambus ir pavyzdingas ūkininkas, turėjo 27 ha žemės, laikė 6 melžiamas karves, 3 darbinius arklius apie 12 avių ir 20 bekonų. Naudojo tuo metu pažangius padargus: vienvagį ir dvivagį plūgus, drapaką, volą. Susikooperavęs su kaimynu nusipirko švedišką javapjovę, šienapjovę, arklinį grėblį, javus kūlė su maniežine kūlimo mašina. Viso ūkio puošmena buvo didelis gyvenamasis namas su gryčia ir seklyčia, į kurią susirinkdavo Kalvelių kaimo žmonės gegužinėms pamaldoms ir pabendrauti. Kiek toliau stovėjo tvartas, svirnas, klojimas, daržinė ir pirtis. Nors tėvelis buvo baigęs tik du pradžios mokyklos skyrius, tačiau prenumeravo ir skaitė laikraštį „Ūkininko patarėjas“, žurnalus „Karį“ ir „Trimitą“, buvo labai darbštus ir sąžiningas. To paties mokė savo vaikus. Mama buvo visos šeimos šviesa ir šiluma. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ji triūsdavo namuose. Reikėjo paruošti maistą, pamaitinti šešis vaikus, išleisti į mokyklą, pašerti gyvulius. Mama verpė, siuvo, audė įvairius audinius, mokėjo daug dainų, lankė Debeikių bažnyčios chorą, bet labiausiai rūpinosi savo vaikais, kad jie gerai mokytųsi ir svajojo apie būsimas jų profesijas. Mamos atkaklumo dėka visi vaikai baigė aukštąjį mokslą.

Tačiau sovietinė okupacija sutrukdė darnų šeimos gyvenimo ritmą. Visus per vargus sukauptus žemės ūkio padargus reikėjo atiduoti į steigiamą kolūkį. Tėvelį J. Šakėną naujoji valdžia ištrėmė į Sibirą. Norint išvengti dar didesnių represijų, šeima iširo ir apsigyveno skirtingose Lietuvos vietose.

Jauniausias Šakėnų vaikas Bernardas po tėvelio tremties baigęs šešias klases Debeikių vidurinėje mokykloje, išvyko į Zarasus pas brolį Vytautą, kuris jau dirbo fizinio lavinimo mokytoju. Bernardas nuo mažens buvo geros sveikatos, fiziškai stiprus, mėgo sportą ir priklausė Zarasų „Spartako“ sporto draugijai, buvo nuolatinis plaukimo ir vandensvydžio varžybų dalyvis. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Žemės ūkio akademiją, įgijo agronomo specialybę. Po studijų įsidarbino Kauno žemėtvarkos projektavimo institute, dirvožemio tyrimo skyriuje. Kaune sukūrė šeimą, vėliau persikėlė gyventi į Panevėžį, kur Staniūnų ūkyje dirbo vyriausiu agronomu. Staniūnų ūkis tada buvo prestižinis, priklausė sąjunginei ministerijai ir gaudavo finansavimą tiesiogiai iš Maskvos. Nenuostabu, kad ūkio vadovai primygtinai reikalavo vyriausiąjį agronomą stoti į komunistų partiją, bet B. Šakėnas liko ištikimas saviems principams, stoti į partiją atsisakė argumentuodamas, kad buvimas partijoje ir taip aukštų darbo rodiklių daugiau nepakels. B. Šakėnas domėjosi aviacija, daug laiko praleisdavo Panevėžio aerodrome. Skraidė sklandytuvais, dalyvaudavo aviacijos šventėse ir varžybose. Septyniolika metų išdirbęs Staniūnų ūkyje, dar dešimt metų dirbo Biržų aeronautikos klubo instruktoriumi. Išėjęs į pensiją aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, finansiškai remia pažangias pilietines iniciatyvas. B. Šakėno pastangomis Naisiuose pastatyta medžio skulptūra „Sėjėjas“.

Kitas šviesuolis skulptorius K. Krasauskas gyvena ir kuria nuosavoje sodyboje Sereikonių kaime Pasvalio rajone. Per 150 įvairaus dydžio jo sukurtų skulptūrų galima pamatyti daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų. Skulptorius – nuolatinis medžio drožėjų plenerų Lietuvoje bei Europoje (Olandijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Danijoje) dalyvis. Kūrybai įkvėpimo ieško stebėdamas gamtą, bendraudamas su žmonėmis. Skulptorius yra tikintis žmogus, tikėjimo tiesas per įvairius simbolius perteikia skulptūrose. Arklio muziejuje skulptorius K. Krasauskas gerai pažįstamas, dalyvavo ne viename muziejaus organizuotame tautodailininkų plenere per tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventę „Bėk bėk, žirgeli!“. Jo sukurta skulptūra „Pegasas“ stovi muziejaus kieme, o medinis žirgas puošia maniežo stogo kraigą.

Prieš metus sutikęs įgyvendinti B. Šakėno sumanymą, skulptorius su kūrybinėmis pauzėmis dirbo pusantro mėnesio. Šešių metrų aukščio ąžuolinė skulptūra, kurioje keturi žirgai primena Gyvenimo medį, o jo viršuje yra gyvybę simbolizuojantis į moters įsčias panašus gėlės žiedas. Šonuose išdrožti žodžiai: arklys, arklas, artojas ir arimas. Artojas aria lauką, sėja sėklą ir prašo Dievo palaiminimo, kad derlius užaugtų. „Jeigu nebus Dievo pagalbos – nieko nebus,“- kalbėjo autorius, skulptūra savitai pagerbdamas Aukščiausiąjį kūrėją.

A. Drevinskas – taip pat savitą filosofinį požiūrį turintis ūkininkas – pasistengė, kad skulptūra iš Sereikonių būtų atgabenta į Arklio muziejų ir pastatyta kalnelyje šalia centrinio pastato klojimo. Daugiau kaip 1000 ha žemės ūkį valdantis ūkininkas remia kultūrines akcijas. A. Drevinsko pasakojimu gyvenimo tikslas yra palikti pėdsaką ateities kartoms, kad jie žinotų, kaip mes gyvenome, ką galvojome ir ko siekėme.

Kaip Advento stebuklas kalnelyje išaugusi naujoji skulptūra puošia Arklio muziejų. 2018 metais minint Arklio muziejaus 40-metį, per „Bėk bėk, žirgeli!“ šventę bus iškilmingai atidengta.

Egidijus Musteikis

Nuotraukų galerija [..]