Račdirbystė

Nuo gegužės iki spalio mėn. Arklio muziejuje puoselėjami račiaus amatai. Muziejaus etnografinės aukštaitiškos sodybos kieme yra įrengta ratinė, kurioje dirba račius. Meistras lankytojus supažindina su tradiciniais ratų darymo būdais, parodo kaip tekinamos stebulės, drožiami stipinai, lenkiami ratlankiai ir kinkymo lankai, varomas degutas.

Medinių ratų darymo  račiaus amatas senas kaip ir pats rato išradimas. Valdovų rūmų teritorijoje buvo rastas XIV a. datuojamas ratas su beržine stebule, ąžuoliniais stipinais ir ratlankiu iš guobos. Tikėtina, kad  ratų su atskiromis dalimis buvo gerokai ankščiau, o skirtingos medienos panaudojimas rodo, kad meistrai gerai išmanė įvairių medžių savybes.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikotarpiu račiai telkėsi prie dvarų. XVI a. didesniuose Lietuvos miestuose veikė račių cechai. XIXa. Vilniaus račių cechas be ratų darymo  dar gamino dideles karietas – diližanus, fajetonus, šventines  roges. Kaimuose račiaus amatais vertėsi ne tik pavieniai meistrai, bet ir žmonių grupės. Tai paliudija išlikę Račių, Stelmokų, Stebulių kaimų pavadinimai. XX a.  II p. račiaus amatas palaipsniui išnyko.