Žemaitukai sugrįžo į Kaziuką

Sakoma, kad kiekviena įgyvendinta idėja įkvepia jėgų naujiems darbams. Taip atsitiko garsiam raiteliui iš Laukuvos, žemaičiui Vaidotui Digaičiui. Vaidotas yra trijų tarptautinių žygių su žirgais dalyvis ir organizatorius. 2010 m. jis kartu su devyniais bendražygiais  nujojo prie Juodosios jūros ir ties Ukrainos Očiakovo miesteliu lietuviškus žirgelius pagirdė sūriu Juodosios jūros vandeniu. 2011 m. prisimenant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos  didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilę Barborai Radvilaitei jam su kitais raiteliais teko keliauti į Krokuvą.

Kelionėse sukaupęs daug patirties 2012 m. V. Digaitis ryžosi vienas su dviem žemaitukais apkeliauti Baltijos jūrą. Per pusę metų nujojo 6000 kilometrų, aplankė aštuonias šalis. Nakvodamas viename Švedijos kaime V. Digaitis sužinojo, kad Roros mieste Norvegijoje vyksta nacionalinė skandinavų šventė – vasario mėnesį Norvegijos ir Švedijos ūkininkai suvažiuoja su arklių traukiamomis rogėmis į mugę, dalyvauja dešimtys tūkstančių dalyvių. 2014 m. atkaklusis žemaitis su dviem žemaitukais, pakinkytais į lietuviškas roges, dalyvavo norvegų organizuojamoje šventėje. Tada kilo mintis, kad ir savame krašte reikia atgaivinti jau prigesusias važiavimo į turgų autentiškais pakinktais pakinkytais arkliais tradicijas. Kaziuko mugė Vilniuje pati tinkamiausia vieta, nes kadaise į Kaziuką iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiuodavo per du tūkstančius ūkininkų, kurie įsikurdavo šalia Vilniaus prekybininkų ir prekiaudavo tiesiai iš savo vežimų.

Važiavimas arkliais į turgų buvo neatsiejama kaimo žmogaus gyvenimo dalis. Raitelis Vaidotas prisimena, kaip jo senelis važiuodavo į Rygos turgų. Ruošdavosi kelias savaites, gerai viską apgalvodamas, taisydavo vežimą, pakinktus, kraudavo prekes, nes tai, ką parduodavo, už gautas lėšas turėdavo pragyventi visus metus. Visada važiuodavo lėtai ir atsargiai, dažnai važnyčiotojas išlipdavo iš vežimo ir eidamas pėsčias leisdavo arkliui pailsėti. „Nepažįstamoje vietoje arklys gali bijoti, tačiau kai važiuojama lėtai, visada užbėgama nelaimei už akių“, – pasakojo V. Digaitis. Eidamas lėtai, arklys įveikdavo visas kelyje pasitaikiusias kliūtis ir sėkmingai pristatydavo prekes. Arklys ir žmogus buvo viena, todėl, kilus pavojui, kelyje lengvai atsilaikydavo.

Savo mintimis keliauti į Vilnių V. Digaitis pasidalino su žemaitukų veislės žirgų puoselėtoju Liudu Augaičiu. L. Augaitis – muzikantas, renginių vedėjas, Raitųjų skautų organizacijos kūrėjas, sugrįžęs iš Vilniaus į Salantus įkūrė žemaitukų ūkį, kuriame yra per dvidešimt žemaitukų veislės žirgų. Tokiam V. Digaičio sumanymui pritarė dar vienas bendramintis, taip pat žygio prie Juodosios jūros dalyvis Česlovas Marcinauskas. Išgirdę apie V. Digaičio planus, labai apsidžiaugėme ir mes, Arklio muziejaus darbuotojai. Visi pradėjome ruoštis. Reikėjo kruopščiai parinkti pakinktus ir vežimus, būdingus skirtingiems Lietuvos etnografiniams regionams.

2015 m. kovo mėn. 7-8 d. Tradicinių kinkinių žygio su žemaitukais dalyviai dalyvavo mugės eisenoje ir įsikūrę Rotušės aikštėje, išsikinkę, prekiavo vežimuose atsivežtomis prekėmis.

Kelionės į Kaziuko mugę sumanytojas V. Digaitis kumelaitę Žvelsą pasikinkė prie kurliandskos brikos prekėms vežti su šiaurės žemaičių naudotais pakinktais pavalkais su viržiais. L. Augaičio sartas žemaitukas Klarnetas buvo pakinkytas prie žemaitiško vežimo su puošniais odiniais šorais. Č. Marcinauskas žemaituką Ceklį prie vežimo pasikinkė Vilniaus krašto ir dalies dzūkų pakinktais pavalkais su lanku. Žemaituką Takį Aukštaitijai būdingais pakinktais pavalkais su lanku mes pakinkėme prie Arklio muiejaus vežėčių – Utenos, Anykščių, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonuose paplitusio vežimo.

Žemaitukų veislės žirgelių didybės viršūnė – Lietuvos didžioji kunigaikštystė. Žemaitukai siejasi su LDK pilimis, Lietuvos giriomis, Ukrainos stepėmis. Viduramžiais su žemaitukais buvo keliaujama po visą Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Žemaitukas paveldėjo ir klajoklio charakterį, tačiau XVIII šimtmetyje kavalerijoje juos pakeitė žymiai aukštesni Vakarų Europoje išauginti žirgai. Žemaitukus daugiausia tada augino kaimo žmonės. Žemaitukai priprato kantriai traukti vežimus, arklus, žagres ir akėčias. Žemaitukas viską gali. Kaziuko mugėje žemaitukai pateisino ir kaimo žmonių lūkesčius. Iš pradžių Arklio muziejaus kinkinio žemaitukas Takis, patekęs tarp mašinų, pradėjo muistytis, tačiau nuokalnėje, gaspadoriui V. Baniui vedant už pavadžio, o gaspadinei N. Kačkuvienei vežėčiose laikant vadeles, nusiramino ir Gedimino prospektu pro Katedrą sėkmingai važiuotojus pristatė į Rotušės aikštę. Viskas baigėsi sėkmingai, nes žemaitukas, gaspadorius ir gaspadinė jautė vienas kitą.

Nors ir tarp mašinų ar žmonių spustyje, žemaitukų kinkinius pastebėjo visi. Važiuojant pro amatininkus jų veidai visada pasipuošdavo džiaugsmo šypsenomis. Gyvi žirgeliai buvo tikras džiaugsmas vaikams ir įdomiaisia šventės atrakcija. Žemaitukai gražūs, bet įdomus ir vežimų turinys. Visi keliautojai atsivežė įvairiausių prekių: krepšių, šluotų, lėlių. Kartu su keliauninkais atvažiavo žolininkė Jadvyga iš Bijotų. Buvo galima pamatyti lietuviškas žąsis, skaliką ir net kumeliuką. Į Kaziuko mugę gaspadinė, duonos kepėja N. Kačkuvienė pasiėmė savo pačios keptos duonos. Arklio muziejaus vežėčiose tilpo daug ir kitų amatininkų dirbinių: vadelės, gūnios, molinukai, šaukštai. inkilai, duonkubiliai, kinkymo lankai ir degutas. O kokia mugė be muzikos ir šokių. Užsukus į vežimų kiemelį buvo galima paklausyti Česlovo ir Liudo griežiamų armonikų garsų, pašokti, paglostyti žemaitukus ir nors trumpam pasijausti sugrįžus į XIX amžių. Per visas Kaziuko dienas tradiciniais kinkiniais, žemaitukais pasidžiaugė tūkstančiai Vilniaus miesto gyventojų ir svečių. Arklio muziejaus kinkiniu rūpinęsis vedėjas Mindaugas Karčemarskas patvirtino, kad V. Digaičio ir jo bendraminčių dėka atgimusį seną paprotį važiuoti į mugę žirgeliais, pasikinkius juos tradiciniais lietuviškais pakinktais, reikia ir ateityje puoselėti. Profesorius Libertas Klimka, apžiūrėjęs kinkinius, šypsojosi: „Širdis džiaugiasi, kad žemaitukai sugrįžo į Kaziuką“.

Egidijus Musteikis

Nuotraukų galerija [..]