Žemaitukai

Žemaitukai – labai sena Lietuvos arklių veislė, rašytiniuose šaltiniuose paminėta prieš 700 metų. Viduramžiais žemaitukai garsėjo kaip geriausia pasaulyje kovinių žirgų veislė. Gausi archeologinė medžiaga patvirtina, kad žemaitukai buvo pagrindiniai lietuvių karo žirgai kovose su kryžiuočiais ir mongolais. Žemaitukai greičiausiai būtų išnykę, jei XIX a. II p. jais nebūtų pasirūpinę kunigaikščiai Oginskiai. Kunigaikščių rūpesčiu 1881 m. buvo įsteigta Draugija žemaitukams veisti, o jau 1900 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje kumelė Žaiba ir eržilas Hiršas III apdovanoti aukso medaliais.

Šiuolaikinė žemaitukų veislė buvo atkurta Vilniaus žirgyne iš 1958 m. Žemaitijoje rasto Gruzdžių žirgyno eržilo Erelio, kuris 1944 m. tik stebuklo dėka nebuvo išvestas vokiečių karių kartu su visa žemaitukų banda. Žemaitukai priskiriami poni klasės arkliams, jų aukštis 128–142 cm, svoris 360–420 kg. Pasižymi labai gražiu eksterjeru, harmoningu kūno sudėjimu, laisva, grakščia eisena. Dažniausiai jie būna bėri, juodi, pilki. Žemaitukai atsparūs ligoms, neišrankūs pašarams, yra ilgaamžiai, stiprūs, energingo, bet paklusnaus charakterio. Tai universalūs arkliai, tinkami dirbti ūkyje, važiuoti, jodinėti. Dėl nedidelio ūgio ir lengvo valdymo žemaitukai labai tinka vaikų jojimo sportui, turizmui. Augintojų ir entuziastų dėka 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 600 grynaveislių žemaitukų.

Nuotraukų galerija [..]