Mintis

Sakoma, kad kiekviena įgyvendinta idėja įkvepia jėgų naujiems darbams. Taip atsitiko garsiam raiteliui iš Laukuvos, žemaičiui Vaidotui Digaičiui. Vaidotas yra penkių tarptautinių žygių su žirgais dalyvis ir organizatorius. 2010 m. jis kartu su devyniais bendražygiais  nujojo prie Juodosios jūros ir ties Ukrainos Očiakovo miesteliu lietuviškus žirgelius pagirdė sūriu Juodosios jūros vandeniu. 2011 m. prisimenant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos  didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilę Barborai Radvilaitei jam su kitais raiteliais teko keliauti į Krokuvą. Kelionėse sukaupęs daug patirties 2012 m. V. Digaitis ryžosi vienas su dviem žemaitukais apkeliauti Baltijos jūrą ir per pusę metų aplankęs aštuonias šalis nujojo 6000 kilometrų. 2016 m. keliautojas išvyko į didžiausią savo žygį, ketino nujoti nuo Baltijos iki Japonijos Jūros krantų ir nunešti dovanų Baltijos jūros gintarą. Deja, dėl sveikatos problemų, žygis nutrūko persikėlus per Uralo upę (Čeliabinsko sr.).

Kelionės aplink Baltijos jūrą metu, nakvodamas viename Švedijos kaime V. Digaitis sužinojo, kad Roros mieste Norvegijoje vyksta nacionalinė skandinavų šventė – vasario mėnesį kelios dešimtys Norvegijos ir Švedijos ūkininkų suvažiuoja su arklių traukiamomis rogėmis į mugę, dalyvauja dešimtys tūkstančių žiūrovų. 2014 m. atkaklusis žemaitis su dviem žemaitukais, pakinkytais į lietuviškas roges, dalyvavo norvegų organizuojamoje šventėje. Tada kilo mintis, kad ir savame krašte reikia atgaivinti jau prigesusias važiavimo į turgų autentiškais pakinktais pakinkytais arkliais tradicijas. Atrodė, kad Kaziuko mugė Vilniuje tam pati tinkamiausia vieta, nes kadaise į Kaziuką iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiuodavo per du tūkstančius ūkininkų, kurie įsikurdavo šalia Vilniaus prekybininkų ir prekiaudavo tiesiai iš savo vežimų.

Važiavimas arkliais į turgų buvo neatsiejama kaimo žmogaus gyvenimo dalis. Raitelis Vaidotas prisimena, kaip jo senelis važiuodavo į Rygos turgų. Ruošdavosi kelias savaites, gerai viską apgalvodamas, taisydavo vežimą, pakinktus, kraudavo prekes, nes tai, ką parduodavo, už gautas lėšas turėdavo pragyventi visus metus. Visada važiuodavo lėtai ir atsargiai, dažnai važnyčiotojas išlipdavo iš vežimo ir eidamas pėsčias leisdavo arkliui pailsėti. „Nepažįstamoje vietoje arklys gali bijoti, tačiau kai važiuojama lėtai, visada užbėgama nelaimei už akių“, – pasakojo V. Digaitis. Eidamas lėtai, arklys įveikdavo visas kelyje pasitaikiusias kliūtis ir sėkmingai pristatydavo prekes. Arklys ir žmogus buvo viena, todėl, kilus pavojui, kelyje lengvai atsilaikydavo.

Savo mintimis keliauti į Vilnių V. Digaitis pasidalino su žemaitukų veislės žirgų puoselėtoju Liudu Augaičiu. L. Augaitis – muzikantas, renginių vedėjas, Raitųjų skautų organizacijos kūrėjas, sugrįžęs iš Vilniaus į Salantus įkūrė žemaitukų ūkį, kuriame yra per dvidešimt žemaitukų veislės žirgų. Tokiam V. Digaičio sumanymui pritarė dar vienas bendramintis, taip pat žygio prie Juodosios jūros dalyvis Česlovas Marcinauskas. Išgirdę apie V. Digaičio planus, labai apsidžiaugėme ir mes, Arklio muziejaus darbuotojai. Visi pradėjome ruoštis. Reikėjo kruopščiai parinkti pakinktus ir vežimus, būdingus skirtingiems Lietuvos etnografiniams regionams.

2015 m. kovo mėn. 7-8 d. idėja tapo realybe – Tradicinių kinkinių žygio su žemaitukais dalyviai žygiavo mugės eisenoje ir įsikūrę Rotušės aikštėje, išsikinkę, prekiavo vežimuose atsivežtomis prekėmis.