Darbinis arklys grįžta į mūsų gyvenimą

Balandžio 11-12 d. ūkininko Viganto Indrašiaus ūkyje įvyko mokomasis seminaras arklių darbo tema. Gaižiūnų kaimas (Biržų r.) pasirinktas neatsitiktinai. Ūkio šeimininkas V. Indrašius, buvęs ilgametis Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojų asociacijos prezidentas. Apie jo indėlį į Lietuvos arklininkystės vystymą ir Lietuviškų veislių arklių populiarinimą Europoje ir pasaulyje parašyta daug straipsnių, tikriausiai ateityje turėsime ir knygą, bet svarbiausia, kad V. Indrašiaus ūkio arkliai panaudojami darbui. Su arkliais ariama žemė atliekami akėjimo, sėjos darbai, šienaujamos pievos, aptarnaujamos fermos. Viganto įsitikinimu išvažiavimas į laukus su traktoriumi yra nuostolingas, o su arkliu pelningas.

Dvi dienas trukusį mokomąjį seminarą „Darbinis arklys grįžta į mūsų gyvenimą“ vedė lektorius, vienas iš Austrijos darbo su arkliais asociacijos įkūrėjų, ūkininkas Wolfgang Ehmeier. Seminare dalyvavę svečiai iš Latvijos, Šiaurės Lietuvos ūkininkai ir Arklio muziejaus atstovai nagrinėjo temas apie arklio reikšmę ekologiškame žemės ūkyje ir miškininkystėje. Domėjosi, kaip parinkti žąslus, pritaikyti pakinktus ir išmokyti jauną arklį, kuris vėliau duotų naudos ne tik gamtai, bet ir žmogaus gerbūviui.

Daugiau, kaip dvidešimt metų ūkininkas W. Ehmeier užsiima darbo su arkliais praktika, jų veisimu ir mokymu. Turi 25 hektarų ūkį, laiko septynis arklius, dvi karves su veršeliais, kiaules, vištų, kitokių smulkių paukščių ir gyvūnų. Austrijoje ekologiškame ūkyje laikoma tiek gyvulių, kiek pats ūkis gali apsirūpinti pašarais. Suprantama, kad didesniame ūkyje arklio jėgos nepakaktų ir reikėtų pasitelkti techniką. Tokius biodinaminius ūkius pagal ekologijos įstatymus remia valstybė. Ūkininkai, kurie gyvena arti kalnų ir kalnuotose vietovėse dirba su arkliais miške, žemės ūkyje į aikšteles transportuoja medieną. Lektorius W. Ehmeier parašė ir išleido knyga „Das Arbeitspferd in der modernen Landwirtschaft“ apie darbą su arkliais, pakinktus, padargus ir papildomai savo ūkyje veda mokymus jauniems ūkininkams, kuriuos finansiškai remia Austrijos valstybė.

Išklausęs intensyvų teorinį mokymą ir po praktinių užsiėmimų supratau, kad tokius paprastus praktiškus dalykus, kaip teisingai pritaikyti pakinktus, tarp pirštų paimti vadeles, kad su viena ranka valdytume arklį, išmokyti taip, kad nuleidus vadeles ant žemės arklys suprastų, kad gali ramiai stovėti, ilsėtis ar rupšnoti žolę, galėjo kiekvienas ūkininkas. Sovietinės okupacijos laikotarpiu kaimo žmogus prarado teisę turėti savo arklį. Arkliai buvo suvisuomeninti ir laikomi valstybiniuose žirgynuose. Kaime prasidėjo mechanizacija ir pamažu nutrūko artimas žmogaus ryšys su arkliu.

Šiemet sukanka 50 metų nuo muziejaus sumanytojo prof. P. Vasinausko kelionės su arkliu po Lietuvą. Kelionės metu P. Vasinauskas dienoraštyje užrašė: „atėjo laikas arkliui sugrąžinti gerą vardą“. Žodžiai nepraranda savo aktualuno ir po penkiasdešimties metų. Profesorius svajojo, kad įsteigtame Arklio muziejuje lankytojų reikmėms bus dirbama žemė su arkliais, švenčiamos tradicinės šventės, puoselėjami senieji kalvio, račiaus, pakinktų siuvėjo ir deguto varytojo amatai.

Laikmetis diktuoja savo sąlygas. Niūronių kaime šalia Arklio muziejaus veikia du žirgų sporto klubai su kurių žirgais treniruojasi moksleiviai, jodinėdami ir važinėdami po gražias Niūronių apylinkes pramogauja muziejaus lankytojai, tačiau galima sakyti, kad pildosi ir prof. P. Vasinausko svajonės. Iš V. Indrašiaus ūkio atgabentas stambiųjų žemaitukų veislės arklys Kėkštas muziejuje surado sau namus. Muziejininkai su Kėkštu atlieka įvairius darbus. Rudenį veža lapus, malkas. Kėkštas traukia ir puošnų vežimą su vaikais. Su arkliu galima joti ir net plaukti per upę Naktigonės šventės metu. Muziejuje veikia edukacinė programa: „Žirgas ar arklys“, kurios metu vaikai susipažįsta su arklio apranga: pakinktais ir balnais, sužino ką arklys valgo ir kur miega. Programos metu vaikai pamato ne tik Kėkštą, tačiau ir jo draugą žemaituką Varį. Pastarajam tik vieneri, žemaitukas į Arklio muziejų atkeliavo net iš Sauliaus Kavecko Giliogirio dvaro. Programos dalyviai atsidėkodami ašvienius pavaišina morkomis, o visi lankytojai žino, kad Arklio muziejus išskirtinis. Jame gyvena gerai prižiūrimi ir vaikų mylimi arkliai.

Egidijus Musteikis

Nuotraukų galerija [..]